Vladimiras Putinas planavo užbaigti karą Ukrainoje.
Vladimiras Putinas planavo užbaigti karą Ukrainoje, tačiau chaosas Artimuosiuose Rytuose tapo Kremliaus „aukso puodu“. „The New York Times“ šaltiniai atskleidžia: Rusijos ekonomika buvo per žingsnį nuo prarajos, kol viena lemtinga žinia iš Teherano neapvertė žaidimo lentos aukštyn kojomis.
2026-ųjų pradžia Kremliui žadėjo juodžiausią scenarijų. Rusijos ekonomikos variklis pradėjo dusti: biudžeto skylės didėjo, gamyba stojo, o kosminės palūkanų normos užsmaugė verslą. Masinių bankrotų šmėkla tapo tokia tikra, kad net pats V. Putinas, ilgai ignoravęs ekonomistų maldas, vasario mėnesį buvo priverstas atsitraukti nuo karinių žemėlapių ir pažvelgti į tuščią valstybės iždą.
Derybų kvapas Maskvos koridoriuose
Vakarų žvalgyba ir NYT analitikai fiksavo neįtikėtiną virsmą – artimiausia V. Putino aplinka pradėjo šnibždėtis apie derybas. Buvo ruošiama dirva politiniam manevrui: sklandė gandai apie vyriausybės „perkrovimą“, premjero Michailo Mišustino kėdės klibėjimą ir naują Igorio Sečino vaidmenį galimame taikos procese. Atrodė, kad ekonominis badas privers Rusiją nusileisti.
Irano faktorius: mirtis, pakeitusi istoriją
Tačiau viltys apie greitą karo pabaigą sudužo akimirksniu. Staigi Irano aukščiausiojo vadovo Ali Chamenėjaus mirtis ir po jos sekusi brutali eskalacija Artimuosiuose Rytuose tapo Maskvos išsigelbėjimu.
Pasaulio rinkas ištiko šokas:
- naftos kainų sprogimas. Juodasis auksas, kurį Rusija vos įstengė parduoti su milžiniškomis nuolaidomis, staiga tapo deficitine preke. Kremliaus sąskaitas vėl užplūdo milijardai;
- maisto ginklas. Pasaulinis maisto trūkumas privertė Vakarus ir likusį pasaulį vėl stoti į eilę prie rusiškų trąšų;
- dėmesio nukreipimas. Vakarų resursai ir dėmesys persikėlė į Teheraną, palikdami Ukrainos klausimą antrame plane.
Šis geopolitinis lūžis ne tik užkamšė Rusijos biudžeto skyles, bet ir suteikė V. Putinui antrąjį kvėpavimą. Užuot sėdęsis prie derybų stalo, Kremlius grįžo prie maksimalistinių tikslų, supratęs, kad energetinis chaosas yra geriausias jų sąjungininkas.
Ar pasaulis praleido vienintelę progą sustabdyti karą, o gal technologinis ir energetinis badas visgi privers agresorių sustoti? Viena aišku – kortas dabar dalina nebe diplomatai, o naftos gręžiniai ir Artimųjų Rytų ugnis.
