Asociatyvi nuotr.

Po to ryšys nutrūko.

Mobilizuoto ruso žmona pasiskundė, kad jis dingo po to, kai buvo išsiųstas į Kursko sritį. Ji kreipėsi į Rusijos žiniasklaidą, sakydama, kad jos vyras buvo Kamenkoje, 18 km nuo Sankt Peterburgo, ir atsisakė grįžti į karą. 

Rusė kanalui „Astra“ pasakojo, kad jos vyras prieš tai buvo sužeistas, „sunkiai vaikščiojo“, todėl nusprendė negrįžti į frontą ir parašė „atsisakymą“. 

Niekas neketino leisti atsisakiusiam kariauti okupantui grįžti namo. Gydytojai tiesiai komisijoje jam pasakė, sakydami „eik į karą, jei turi rankas ir kojas“. Karys leidosi į avantiūrą, palikdamas karinį dalinį, už ką buvo sulaikytas ir rugsėjo mėnesį turėjo stoti prieš teismą. 

„Nusprendėme, kad kalėjimas yra geriau nei visa tai“, – žiniasklaidai prisipažino okupanto žmona. 

Rusijos armijai vadovybei nepatiko avantiūristiški dezertyro planai: jis ir dar 150 karių lėktuvu buvo išsiųsti į Kursko sritį.

Poligone Kursko srityje vadai buvo geriau susipažinę su situacija, todėl atvykusiems okupantams davė patarimą: „Jei galit bėgti, bėkite“, – pabrėžė karininkai. 

Trisdešimt septyni okupantų kareiviai pasinaudojo patarimu ir pabėgo, vilkėdami neperšaunamas liemenes ir nešdamiesi automatus, tačiau juos sugavo karo policija. Minėtas  kareivis buvo gavo elektrošoku į kaklą, o kitas okupantas buvo pririštas prie stulpo. 

Atsisakiusieji kariauti vėliau buvo pasiųsti į Belgorodo srities Šebekino rajoną, po to su kareiviu ryšys nutrūko.