.jpg)
©Janine, Creative Commons Attribution 2.0 Generic license
Liepos pradžia – metas, kai lietuviškos uogos pasiekia piką. Turgūs ir prekyvietės lūžta nuo aviečių, serbentų, agrastų. Braškės traukiasi, bet šilauogės tik pradeda. Tai nebe tik desertų sezonas – tai metas rinktis, kurios uogos ne tik saldžios, bet ir naudingos.
Bet kai siūloma tiek daug – ką iš tiesų verta dėti į krepšį? Kas malonumas, o kas – nauda kūnui? Kurios uogos tinka tik akimirkai, o kurios – stiprina ilgiau?
Ieškantiems vitamino C kryptis aiški. Ne braškės, ne šilauogės, net ne avietės. Daugiausia šio vitamino tarp įprastų lietuviškų uogų turi juodieji serbentai. Jei norisi ne tik skonio, bet ir poveikio – tai uoga numeris vienas.
Teoriškai pirmauja erškėtrožės – net keturis šimtus miligramų vitamino C šimte gramų. Tačiau jų sezonas tik rudenį. O juodieji serbentai – čia ir dabar. 181 miligramas vitamino C – tai beveik trigubai daugiau nei braškėse, 10 kartų daugiau nei šilauogėse. Ir tai ne skaičiai ant popieriaus: serbentų krūmai jau linksta nuo sunokusių, kvapnių, tamsiai žvilgančių uogų.
Norint vasarą ne tik paskanauti, bet ir sustiprėti – verta rinktis tai, kas tuo pačiu ir malonu, ir stipru. Juodieji serbentai šiuo metu yra geriausias natūralus vitamino C šaltinis, kuris realiai pasiekiamas. Skinti, šaldyti, trinti – forma nesvarbu. Svarbu, kiek naudos telpa kiekviename šaukšte.
📊 Vitamino C kiekiai uogose (mg / 100 g):
Uoga | Vitamino C (mg) |
|---|---|
Erškėtrožių vaisiai | 426 |
Juodieji serbentai | 181 |
Braškės | 59 |
Raudonieji serbentai | 41 |
Agrastai | 27 |
Avietės | 26 |
Gervuogės | 21 |
Vyšnios | 15 |
Trešnės | 7 |
Šilauogės | 10 |
Mėlynės (miško) | 9,7 |


