Mėsa

Tai pirmasis bakterijų „darbas“.

Atrodytų, įprastas pirkinys pietums, tačiau klaida gali baigtis ligoninėje. Net ir nedideli mėsos išvaizdos ar kvapo pokyčiai rodo, kad produktas jau pradėjo gesti. HEALTH dalinasi esminiais požymiais, kuriuos pastebėjus, mėsą reikia nedelsiant išmesti. Apsaugokite save ir savo šeimą – šių 3 dalykų ignoruoti negalima.

Dauguma pirkėjų klaidingai pasitiki galiojimo datomis, tačiau netinkamai laikyta mėsa sugenda gerokai greičiau. Vienas iš efektyviausių būdų nustatyti, ar mėsa saugi – patikrinti jos tekstūrą ir spalvą.

Štai 3 pavojaus signalai, kuriuos pastebėjus, mėsos pirkti (ar valgyti) negalima:

1. Slidi ir lipni tekstūra („Gleivių barjeras“)

Jei delikatesinė mėsa ar kepsnys tapo slidus, lipnus ar tarsi padengtas gleivėmis – tai jau sugedęs produktas. Tai pirmasis bakterijų „darbas“. Ankstyvosiose gedimo stadijose tam tikros bakterijos (pvz., laktobacilų rūšys) gamina bakterinius egzopolisacharidus (EPS) – junginius, kurie ant mėsos sudaro tikrą gleivių barjerą. Be to, gleivės susidaro dėl bakterijų išskiriamų fermentų, kurie aktyviai skaido mėsos baltymus.

2. „Šleikštus“ kvapas (sieros, sūrio ar kopūstų aromatas)

Šviežia mėsa turėtų turėti neutralų arba vos juntamą, specifinį aromatą. Jei rūkyta, virta ar šviežia mėsa kvepia nemaloniai – venkite jos. Bakterijų skaidymosi procesai sukelia įvairius kvapus, primenančius:

3. Spalvos pokyčiai: nuo pilkų dėmių iki „žaliųjų bakterijų“

Spalva yra bene geriausias šviežumo indikatorius. Priklausomai nuo rūšies, mėsa turi būti nuo tamsiai raudonos iki šviesiai rausvos spalvos. Pavojaus signalai:

Nepirkite mėsos iš abejotinų vietų, visada patikrinkite pakuotės sandarumą ir spalvą per permatomą plėvelę. Jei abejojate – geriau palikite lentynoje.

Tekstas parengtas pagal maisto saugos specialistų rekomendacijas.