Rusija meta į karą savo atsargas.

Nepaisant to, jog palydoviniai duomenys rodo, kad Rusijos sandėliuose išsenka šarvuočių atsargos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neperkels valstybės agresorės ekonomikos ant karo bėgių. Tai teigiama 2024 m. gegužės 7 d. Amerikos karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

„Dabar Rusija meta į karą savo atsargas, o ne gamina dideliu mastu naujas transporto priemones ir tam tikrų rūšių ginklus“, – teigiama ataskaitoje.

Instituto analitikai priminė „Newsweek“ publikaciją, kurioje palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusijos technikos skaičius sandėliuose, palyginti su prieškariniu lygiu, sumažėjo beveik 32 %: nuo 15 152 vnt. 2021 m. iki 10 389 vnt. 2024 m. gegužės mėn.

1/ It's time to show the rest of BMPs and BTRs left in Russian storage. Here's my final thread on AFV counts. pic.twitter.com/4B1kqhiYPT

— Jompy (@Jonpy99) May 4, 2024

Visų pirma, Rusija iš savo sandėlių išvežė šarvuotas kovos mašinas – iš 2527 prieškarinių liko tik 922. Be to, yra mažiau sandėliuose:

• BMD vikšrinių pėstininkų kovos mašinų (liko 244 iš 637 prieškario);
• šarvuotųjų transporterių (APC) BTR-50 (iš 125 prieškario liko 52);
• naujų modelių BTR-60, 70 ir 80 (iš prieškario 3313 vnt. atsargų liko 2605).

„Maždaug pusė šioje bazėje likusių artilerijos sistemų greičiausiai bus netinkamos naudoti dėl neteisingo saugojimo ir dėl to, kad daugelis jų yra Antrojo pasaulinio karo laikų, kurios nesuderinamos su šiuolaikine amunicija“, – teigiama pranešime.

ISW paaiškino, kad Rusija remiasi didžiulėmis sovietmečio technikos ir kitos įrangos atsargomis, kad išlaikytų operacijas Ukrainoje ir nuostolius, kurie daug didesni nei dabartinis Rusijos gynybos fondas.

„Tikėtina, kad Rusija kol kas stengsis tinkamai aprūpinti savo dalinius įranga, neperkeldama Rusijos ekonomikos į karinį režimą – šio žingsnio iki šiol bandė išvengti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas“, – pažymėjo Amerikos instituto analitikai.