©Alex Beltyukov - RuSpotters Team, CC BY-SA 3.0 GFDL 1., Atvira licencija
Tačiau džiaugsmas truko trumpai.
Kinija sutiko pirkti 200 „Boeing“ lėktuvų, tačiau Volstritas tikėjosi trigubai daugiau, todėl po skandalingo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo aviacijos giganto akcijos iškart smuko žemyn. Šią žinią D. Trumpas pranešė išskirtiniame interviu „Fox News“ televizijai oficialaus vizito Pekine metu. Nors Baltųjų rūmų vadovas sandorį pristato kaip milžinišką pergalę, rinkos tai įvertino kaip skaudų smūgį.
„Norėjo 150, gavo 200“: D. Trumpo triumfas prasilenkia su realybe
„Gamykla norėjo 150, o gavo 200 lėktuvų. Tai reiškia milžinišką kiekį naujų darbo vietų“, – interviu metu džiaugėsi D. Trumpas, pabrėždamas, kad Kinijos lyderis Xi Jinpingas asmeniškai patvirtino šį užsakymą. Kartu su prezidento delegacija Pekine viešintis „Boeing“ vadovas Kelly Ortbergas tikėjosi pralaužti beveik dešimtmetį trukusią badmečio Kinijos rinkoje užtvanką.
Tačiau džiaugsmas truko trumpai. JAV žiniasklaida ir finansų analitikai iki šio vizito aktyviai transliavo informaciją apie kur kas ambicingesnį sandorį. Buvo tikimasi, kad Pekinas užsakys apie 500 vidutinio nuotolio „Boeing 737 MAX“ ir dar 100 plačiafiuzeliažinių modelių („787 Dreamliner“ ir 777). Gautas 200 orlaivių skaičius rinkai pasirodė esąs ne pergalė, o visiškas nusivylimas, dėl ko bendrovės akcijos akimirksniu krito daugiau nei 4 %.
Kodėl Volstritas panikuoja?
- Nepateisinti lūkesčiai: tikėtasi 500 lėktuvų užsakymo, gauta tik trečdalis;
- „Airbus“ dominavimas: kol „Boeing“ skendėjo technologinėse krizėse po 737 MAX katastrofų, europiečių „Airbus“ visiškai užvaldė Kinijos dangų;
- Politinis neužtikrintumas: pati „Boeing“ vadovybė bei Baltieji rūmai kol kas atsisako pateikti oficialius komentarus ir detales, ar tai yra teisiškai įpareigojanti sutartis, ar tik preliminarus ketinimų protokolas.
Šis sandoris yra pirmasis stambus „Boeing“ susitarimas su Kinija nuo 2017 metų – simboliška, bet tuometinis kontraktas dėl 300 lėktuvų taip pat buvo pasirašytas per pirmąjį D. Trumpo vizitą Pekine. Akivaizdu, kad aviacijos pramonė tampa geopolitinių mainų įkaite, o investuotojai supranta: Kinija linkusi pažadus dalinti garsiai, tačiau realūs užsakymai priklausys nuo tolimesnių technologinių ir muitų karų eigos.
