Požeminiai Mėnulio pylimai, kuriuos identifikavo aparatas GRAIL, yra 50 kartų ilgesni ir 1 tūkst, kartų platesni nei šioje iliustracijoje matomas pylimas ant Žemės paviršiaus

Kad Mėnulio jaunystės dienos ne rožėmis klotos, mokslininkai žino jau seniai. Bet kad natūralus Žemės palydovas kadaise yra atlaikęs šitokius asteroidų štormus, niekas nė neįsivaizdavo. Praėjusį pavasarį orbitoje aplink Mėnulį atsidūręs NASA zondas „Ebb and Flow“ sugebėjo pažvelgti į šio dangaus kūno gelmes ir pateikė mokslininkams visiškai kitokį Mėnulio vaizdą.


Mėnulio gravitacinio lauko nevienodumai, kuriuos užfiksavo NASA „Gravity Recovery and Interior Laboratory“ (GRAIL) pirminėje Mėnulio kartografavimo misijos stadijoje nuo 2012 m. gegužės mėnesio

Tyrėjams jokia paslaptis, kad Mėnuliui ir kitoms uolingoms planetoms (įskaitant Žemę) kadaise, prieš milijardus metų teko ištverti nesuskaičiuojamus asteroidų ir kometų bombardavimus. Tačiau suvokti tų kosmoso išpuolių mastą mokslininkai pradeda tik dabar. „Mėnulis iš tikrųjų yra subombarduotas ir sudaužytas kur kas labiau, nei mums iki šiol atrodė“, - pasakoja misijos vadovė Marija Cuber (Maria Zuber) iš Masačiusetso technologijų instituto (MIT). NASA zondas „Ebb and Flow“ atrado, kad Mėnulio pluta (išorinis sluoksnis) yra gerokai plonesnė nei manyta iki šiol. Jos storis – tik apie 40 km. Zondo žvalgytuvių rezultatai buvo pristatyti trečiadienį, Amerikos Geofizikų sąjungos (American Geophysical Union) konferencijoje San Franciske (Kalifornija, JAV). Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Science“.

Mėnulio paviršiuje esančios, susidūrimų su asteroidais sąlygotos „Bouguer“ gravitacinės anomalijos

Nors 1/6 dalį Žemės gravitacijos siekianti Mėnulio gravitacija buvo išmatuota ankstesnių misijų metu, zondas „Ebb and Flow“ yra pirmasis specializuotas kosminis aparatas, kurio paskirtis – ištirti Mėnulio trauką. Rinkdamas duomenis, skalbimo mašinos dydžio zondas aplink Mėnulį skriejo maždaug 56 km aukštyje. Tokia padėtis sudarė sąlygas pažvelgti į Mėnulio gelmes. Gauti gravitaciniai žemėlapiai byloja, kad Mėnulio paviršius yra ypatingai lygus ir tolygiai padengtas po susidūrimų likusiomis dulkėmis (regolitu). Stambesnės nuolaužos ir fragmentai susmigo giliai į plutą ar net pasiekė mantiją, mano mokslininkai. Žemėlapiai kur kas detaliau iliustruoja gausybę Mėnulio darinių, įskaitant ir ugnikalnius, jūras bei kraterius.

500 km ilgio linijinė gravitacinė anomalija kitoje Mėnulio pusėje

Visai neseniai astronomijos pasaulyje buvo iškelta idėja, kad Žemė kadaise galėjo turėti du mėnulius, kurie Saulės sistemos vaikystėje susidūrė ir sudarė vieną kūną, kuris dabar ir skrieja aplink Žemę. Tačiau, anot M. Cuber, zondo sudaryti didelės rezoliucijos žemėlapiai tokio įvykio požymių neaptiko.

Misijos pabaiga planuojama šio mėnesio gale, kai „Ebb and Flow“ nukris ant Mėnulio paviršiaus ir suduš.

Linijinė gravitacinė anomalija kerta Krizių jūrą šioje Mėnulio pusėje

Vaizdo siužetas