Kaip tinginiai, švaistydamiesi letenomis saugojosi nuo juos medžiojančių žmonių – dailininko interpretacija

„Quake“ žaidimo gigantiški tinginiai turėjo ir istorinius prototipus…

Aptikti gigantiški tinginių pėdsakai rodo, kad prie jų išnykimo galėjo prisidėti ir klimato kaita ir nepasotinami žmonės.


Alkali lyguma Baltųjų Smėlynų nacionaliniame parke Naujojoje Meksikoje. Atkreipkite dėmesį į pirmame plane matomus atkastus pėdsakus.

Sniego žmones primenantys žeme vaikščioję tinginiai prieš maždaug 11 000 metų. Kad ir kur šie milžinai patraukdavo, senovės žmonės juos sekė pagal pailgus, inksto formos letenų pėdsakus, rodo naujas tyrimas.

Galiausiai, panašu, kad

gigantiškam žemės tinginiui

tai įkyrėjo. Jis atsistojo ant užpakalinių letenų — jos ūgis tikriausiai buvo 7 pėdos (2,1 m) — ir mojavo savo aštriais, pjautuvo formos nagais, žvelgdami į nepageidautinus trukdytojus, rodo fosilizuotų pėdų, letenų ir nagų pėdsakų analizė.

Kas nutiko vėliau, nežinia. Gali būti, kad žmonės bandė tinginį nudobti ir gal jiems pavyko, sakė vienas iš tyrėjų Matthew Bennett, Bournemouth universiteto JK aplinkos ir geografijos profesorius.

Bet, atsižvelgiant į tai, kad dabar gyvenančių medžiotojų rinkėjų dauguma medžioklių būna nesėkmingos, o „tinginiai yra tokie raumeningi,“ būtų sunku įveikti tokį gyvūną akmeniniais ginklais, tad tiesioginis nužudymas menkai tikėtinas, rašo tyrėjai straipsnyje.

Žmogaus pėdos atspaudas tinginio pėdsako viduje. Šis sudėtinis pėdsakas yra iš atspaudų, kuriuose paliko žmonės, tikriausiai persekioję tinginį. Tinginio atspaudai yra tarp beveik 12 ir 22 colių (30 i

Gigantiškų tinginių ir žmonių pėdsakus Naujosios Meksikos

Baltuosiuose Smėlynuose

atrasti 2017metų balandį. Radinys buvo tikras proveržis vyr. tyrėjui Davidui Bustos iš Nacionalinių parkų tarnybos, kuris seniai įtarė, kad priešistorinių žmonių pėdsakų fosilijas

slepia monumento žemė

.

O dar nuostabesnis faktas, kad kai kurie žmonių pėdsakai rasti tinginių pėdsakuose, kas rodo, kad senovės žmonės sekė dar šviežiais, neseniai smėlėtame purve įmintais pėdsakais. Kitų

gigantiškų, dabar jau išnykusių gyvūnų

– mamutų, vilkų, didžiųjų kačių, kupranugarių ir galvijų pėdsakai irgi aptikti šioje gausioje radimvietėje.

„[Šioje vietoje] yra šimtai tūkstančių įvairiausių gyvūnų ir žmonių pėdsakų,“ sakė Bennettas. Tai ko gero didžiausia fosilizuotų pėdsakų radimvietė Amerikos žemynuose ir galbūt net pasaulyje, pridūrė jis.

Tačiau tinginių pėdsakų su žmonių pėdsakai juose yra vos keletas, pridūrė Bennettas. Šie tinginių pėdsakai tikriausiai priklauso

Nothrotheriops

arba

Paramylodon

rūšims ir tikriausiai buvo palikti kelių skirtingo amžiaus gyvūnų, sakė tyrėjas.

Sudėtiniame liejinyje – įvairūs pėdų atspaudai iš Baltųjų Smėlynų.

Atspaudai rodo, kad senovės žmonės ir milžiniški tinginiai iš tiesų kartu gyveno

paskutiniojo ledynmečio gale

. Šis įrodymas padės išsiaiškinti, ar žmonės persekiojo ir medžiojo šiuos gauruotus milžinus, kurie išnyko panašiu metu, kaip ir kiti dideli žinduoliai, tarp kurių buvo ir mamutai, bei Šiaurės Amerikos arkliai.

Tebevyksta debatai kas galiausiai išnaikino šiuos didelius sutvėrimus – medžiotojai, ar klimato kaita, sako Bennettas. Remiantis 2016 studija

Science žurnale

,

ledynmečio milžinus pražudė

mirtinas žmonių ir šylančio klimato derinys.

Be to, sunku žaisti Šerloką Holmsą su pėdsakais, įmintais prieš 11 000 metų. Bet tyrėjams idėjų netrūksta. Viena iš jų – žmonės sekė ir erzino gigantišką tinginį, taip jį trikdydami, kad būtų lengviau sumedžioti, svarsto tyrėjai.

Arba gal žmonės buvo žaismingi ir smalsūs, o ne linkintys pikta. „Bet žmonių santykius su tinginiais turbūt geriau apibūdina persekiojimo ir/ar medžiojimo kontekstas,“ rašoma straipsnyje. „Tinginiai galėjo būti geidžiamas grobis. Susitikus betarpiškai, stiprios letenos ir aštrūs nagai teikė jiems aiškų mirtiną pranašumą.“

Šis tyrimas „solidus – jie labai kruopščiai dokumentavo ir nagrinėjo pėdsakus,“ sakė Williamas Harcourt-Smith, Lehmano koledžo ir Amerikos gamtos istorijos muziejaus paleoantropologas, nesusijęs su tyrimu.

Bet tą senovinę sceną reikia įsivaizduoti atsargiai, sakė Harcourt-Smith. Įmanoma, kad tinginiai pramynė taką , o žmonės juos sekė po valandos ar vėliau — tad, gal jie nesekė karštomis tinginio pėdomis.

„Kiek kartų vaikai, ar net suaugusieji,

seka kitų pėdsakais

sniege ar smėlyje, tiesiog šiaip sau, dėl smagumo?“ sakė Harcourt-Smithas.

Tačiau iš tiesų visai įmanoma, kad tinginys didžiuliais nagais išdraskė žemę, nes šalia buvo žmogus, sakė Harcourt-Smithas. Tačiau be jokių išlikusių ginklų ar paskersto gyvūno kaulų, telieka spėlioti, kas nutiko paskui, sakė jis.

Laura Geggel

Tyrimas buvo publikuotas balandžio 25 dieną journal Science Advances.www.livescience.com
▲