Ciuricho universiteto (Šveicarija) mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad prieš maždaug 10 tūkst. metų įvykusi žemės ūkio revoliucija stipriai paveikė šiuolaikinę kalbą. Žemdirbių dieta lėmė, kad vartojame žodžius su raidėmis f ir v.

Tam prireikė ne vienos žmonių kartos. Kai mūsų mityboje pradėjo vyrauti duona, košė ir miltai, nebeliko poreikio augti stipriam apatiniam žandikauliui. Todėl dabar nuo gimimo turime vertikalų kandžių perdengimą.

Keliose kultūrose, kurios išsaugojo medžiotojų-rinkėjų gyvenimo būdą, perdengimas augant nyksta, nes apatinis žandikaulis auga į priekį ir galiausiai priekiniai abiejų žandikaulių dantys susilygina.

Raidės v ir f yra lūpiniai dantiniai priebalsiai. Juos 29 proc. lengviau ištarti turint vertikalųjį kandžių perdengimą – taip rodo šveicarų mokslininkų sukurti kompiuteriniai modeliai. Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad kultūrų, kurios daugiausia maitinasi iš žemės ūkio, yra keturis kartus daugiau lūpinių dantinių priebalsių nei šiuolaikinių medžiotojų-rinkėjų bendruomenių kalbose. Tyrinėjant kalbų ryšius nustatyta, kad naujieji garsai išpopuliarėjo per 8 tūkst. metų. Mokslininkai mano, kad tokia kalbėsena galėjo būti naudojama ir kaip statuso simbolis.