Neįprasta istorija kaip Lenino paminklas atsidūrė nacistinėje Vokietijoje, o sovietai sukūrė propagandinę įvykio legendą: pamatyti monumentą galima ir šiandien (Foto)

Kaip bronzinė Lenino statula iš Sankt Peterburgo priemiesčio pateko į centrinės Vokietijos miestą ir koks likimas jos laukė?

1945 m. liepos 2 d. sovietų kariuomenė įžengė į Eislebeno miestą Vokietijoje, kuriame gimė teologas, reformacijos pradininkas Martynas Lutheris.

Jų nuostabai, tarp viduramžių pastatų pagrindinėje miesto aikštėje, stovėjo garsaus sovietinio skulptoriaus Matvey Manizerio (1891-1966) paminklas Vladimirui Iljičiui Leninui. Tai buvo pirmasis paminklas Leninui Vokietijoje.

Bet kaip jis atsidūrė nacių Vokietijoje? Ir kokią vėliau legendą apie tai sukūrė sovietai?

Lenino paminklas Puškine

Skulptorius Manizeris geriausiai žinomas dėl kūrinių Maskvos metro. Jis yra garsiųjų skulptūrų, esančių Ploshchad Revolyutsii (Revoliucijos aikštės) stotyje, autorius.

Dirbdamas akademiniu ir realistiniu stiliumi, skulptorius sukūrė daugybę paminklų, esančių visoje Sovietų Sąjungoje, įskaitant maždaug dvyliką skirtingų Lenino monumentų. Manizeris taip pat paėmė Stalino mirties kaukę 1953 m.

1920-aisiais Manizeris sukūrė Lenino statulą, kuri buvo tiražuota ir pastatyta keliuose Sovietų Sąjungos miestuose. Ryžtingai stovinčio Lenino figūra – su kepure ir trijų dalių kostiumu, kairė ranka įsikibusi į liemenę, o dešinė – įkišta į kelnių kišenę – buvo pastatyta Chabarovske, Kirovograde (dabartinis Kropyvnitsky, Ukraina) ir Kuibyševas (Samara).

Vienas iš šių paminklų taip pat buvo pastatytas Carskoje Selo mieste, 24 km už Sankt Peterburgo, kuriame buvo Rusijos imperatoriškosios šeimos vasaros rezidencija, kuri 1918 m. buvo pervadinta į Dyetskoye Selo (Vaikų kaimas), kol galiausiai 1937 m. buvo pavadintas dabartiniu Puškino vardu. Statula ten atsirado 1926 metais prie buvusių sužeistų karių slaugos namų, kurie vėliau buvo paversti profesinių sąjungų sanatorija.

Kai 1941 metais vokiečiai užėmė Puškiną, jie parodė didelį susidomėjimą 3,2 metro aukščio bronziniu Leninu, kuris svėrė daugiau nei tris tonas. Tačiau jų susidomėjimas buvo ne tiek estetinis, kiek praktiškas: statula buvo spalvotojo metalo šaltinis. Leninas buvo numuštas nuo pjedestalo ir išsiųstas į Vokietiją, kur turėjo būti išlydytas.

Legendos atsiradimas

Tai, kas nutiko paminklui, vėliau tapo legenda, kurią vėliau reikėjo modifikuoti, kad būtų sustiprintas VDR valdančiosios komunistų partijos įvaizdis. Pasak legendos, visur, kur reicho pareigūnai siuntė paminklą išlydyti, tarp darbininkų atsirasdavo slaptų socialistų, kurie įvairiais pretekstais atsisakė išlydytį Iljičių. Galiausiai paminklas buvo nusiųstas į Eislebeną (dabartinė Saksonijos-Anhalto žemė), „Mansfeld AG“ gamyklą, dar vadinamą „Krüghutte“.

Lenino statula į gamyklą atvyko 1943 m. traukiniu, gabenusiu Sovietų Sąjungoje vokiečių surinktą metalą, kurio taip reikėjo Vokietijos pramonei, ginklų gamybai. Skulptūra gulėjo tarp įlenktų cerkvių kupolų, senų inkarų ir kito metalo laužo.

„Aš prisimenu, kad Leninas gulėjo ant nugaros ir buvo lengvai atpažįstamas dėl savo kepurės", - prisiminė Helmutas Gehlmannas, vienas slaptų socialistų darbininkų.

Pagal legendą, tą patį vakarą grupė antifašistinių vokiečių darbininkų, buvusių komunistų ir socialdemokratų, taip pat sovietų karo belaisvių palaidojo Lenino paminklą metalo lauže ir ant viršaus užbarstė vario drožlių bei kitas šiukšles, taip paslėpdami slėptuvės lokaciją.

Tęsinys kitame puslapyje: