©MrsBella, Public Domain
Vis daugiau žmonių nusprendžia kaupti lietaus vandenį, matydami tame tiek ekologinę naudą, tiek galimybę sutaupyti. Tačiau būtina atminti, kad ne kiekvienas lietaus vandens naudojimo būdas yra teisėtas.
Lietaus vandens rinkimas Lenkijoje tampa vis populiaresnis, tačiau netinkamas jo naudojimas gali sukelti teisinių pasekmių. Nekilnojamojo turto savininkai turėtų žinoti galiojančias taisykles, kad išvengtų didelių baudų ir problemų.
Vis daugiau žmonių nusprendžia kaupti lietaus vandenį, matydami tame tiek ekologinę naudą, tiek galimybę sutaupyti. Tačiau būtina atminti, kad ne kiekvienas lietaus vandens naudojimo būdas yra teisėtas. Jo nukreipimas į sanitarinę kanalizaciją yra draudžiamas ir gali pasibaigti rimtomis finansinėmis sankcijomis.
„Draudžiama buitines ir pramonines nuotekas leisti į kanalizacijos įrenginius, skirtus atmosferos kritulių sukeltam lietaus ar tirpsmo vandeniui nuvesti, taip pat šį lietaus, tirpsmo bei drenažo vandenį leisti į sanitarinę kanalizaciją“, – rašoma Kolektyvinio vandens tiekimo ir kolektyvinio nuotekų šalinimo įstatymo 6 straipsnyje.
Kas gresia už neteisėtą lietaus vandens nuvedimą?
Neteisėtas lietaus vandens nuvedimas tampa vis dažnesne problema, todėl savivaldybės ir vandentiekio įmonės vykdo intensyvias patikras. Daugelyje valsčių inspektoriai reguliariai tikrina valdas, siekdami nustatyti, ar laikomasi teisės aktų. Įdomu tai, kad dar 2020 metais Olštyne pusė iš 200 patikrintų nekilnojamojo turto objektų nesilaikė taisyklių – tai puikiai parodo problemos mastą. Už neteisėtą lietaus vandens nuvedimą savininkams gresia bauda iki 10 tūkst. zlotų, o kraštutiniais atvejais – net laisvės apribojimo bausmė.
Kaip saugiai naudoti lietaus vandenį?
Norint išvengti baudų, verta pasirūpinti tinkamu kritulių kaupimu ir nuvedimu. Saugiausias sprendimas yra rezervuarai bei kanalizacijos tinklai, skirti išskirtinai lietaus vandeniui. Tokios priemonės leidžia legaliai naudoti sukauptą vandenį nerizikuojant sulaukti teisinių pasekmių.
Reaguojant į augantį susidomėjimą lietaus vandens kaupimu, nekilnojamojo turto savininkams buvo paruoštos finansinės paramos programos. Dotacijos ir subsidijos skatina diegti teisėtas talpyklų sistemas, o tai padeda tiek saugoti aplinką, tiek išvengti didelių baudų.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje situacija yra labai panaši. Lietaus vandens surinkimas ir tvarus naudojimas yra labai skatinamas, matant didžiulę naudą tiek gamtai, tiek gyventojų piniginei. Tačiau taisyklės dėl nuotekų atskyrimo pas mus taip pat yra griežtos, o už jų nesilaikymą laukia rimtos pasekmės.
Štai pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti apie lietaus vandens tvarkymą Lietuvoje:
1. Griežtas draudimas leisti į buitinę kanalizaciją
Kaip ir kaimyninėje šalyje, Lietuvoje griežtai draudžiama paviršines (lietaus, tirpsmo, drenažo) nuotekas savavališkai nukreipti į buitinių nuotekų (sanitarinę) kanalizaciją.
- Kodėl tai draudžiama? Buitinių nuotekų valyklos ir vamzdynai yra apskaičiuoti tam tikram srautui. Per smarkias liūtis į buitinę kanalizaciją patekę didžiuliai kiekiai lietaus vandens užkrauna sistemą. Dėl to siurblinės nepajėgia apdoroti srauto, ir nevalytos buitinės nuotekos gali išsilieti į gatves, gyventojų kiemus ar net į upes, sukeldamos ekologinę žalą.
2. Aktyvios patikros ir solidžios baudos
Lietuvos vandentvarkos įmonės (pavyzdžiui, „Vilniaus vandenys“, „Kauno vandenys“, „Klaipėdos vanduo“ ir kt.) nuolat aktyviai ieško pažeidėjų.
- Kaip tikrinama? Dažniausiai naudojami specialūs dūmų generatoriai. Inspektoriai įpučia nepavojingų dūmų į buitinės kanalizacijos šulinį gatvėje. Jei dūmai pradeda rūkti iš privataus namo lietvamzdžių ar kiemo grotelių – tai aiškus įrodymas, kad sistemos sujungtos nelegaliai. Taip pat naudojami specialūs vamzdynų robotai su vaizdo kameromis.
- Kas gresia? Nustačius nelegalų prisijungimą, gresia finansinės sankcijos. Pažeidėjui paskaičiuojamas mokestis už neteisėtai išleistą paviršinių nuotekų kiekį už visą praėjusį laikotarpį (dažnai už metus ar ilgiau), atsižvelgiant į stogo ar kiemo kietų dangų plotą bei iškritusių kritulių kiekį. Baudos gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Taip pat savininkas privalo per trumpą laiką savo lėšomis atjungti lietaus sistemą nuo buitinių nuotekų tinklo.
3. Saugūs ir legalūs sprendimai
Kad išvengtumėte problemų, Lietuvoje rekomenduojami ir leidžiami šie lietaus vandens tvarkymo būdai:
- Lietaus nuotekų tinklai: jei gatvėje yra įrengta atskira centralizuota paviršinių (lietaus) nuotekų kanalizacija, gavus technines sąlygas galima legaliai prie jos prisijungti.
- Infiltracija sklype: jei gruntas aplink namą yra laidus (smėlis, žvyras), labai populiaru po žeme įrengti infiltracinius šulinius, tunelius ar specialias infiltracines dėžes. Jos laikinai surenka liūties vandenį ir pamažu susigeria jį į žemę.
- Kaupimas talpyklose: pats tvariausias būdas – nukreipti lietaus vandenį į antžemines arba požemines talpyklas ir vėliau šį nemokamą vandenį naudoti vejos, daržo laistymui ar automobilių plovimui.
4. Finansinė parama Lietuvoje
Siekdama paskatinti gyventojus elgtis tvariai ir mažinti potvynių riziką, valstybė siūlo pagalbą:
- Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) bei atskiros savivaldybės periodiškai skelbia kvietimus, per kuriuos gyventojai gali gauti kompensacijas už individualių lietaus vandens surinkimo talpyklų ar infiltracinių sistemų įrengimą savo kiemuose.
- Taip pat veikia ES remiamos programos žemės ūkio vandentvarkai ir dideliems savivaldybių lietaus nuotekų tvarkymo projektams.
Apibendrinant – Lietuvos pozicija tokia pati, kaip ir aprašyta Lenkijoje: kaupti vandenį laistymui yra puiku ir skatintina, bet maišyti jį su „tualeto“ nuotekomis – nelegalu ir brangu.
