Rusų raketa

Subyrėjus gynybos linijoms prie NATO sienų, geopolitiniai ir technologiniai smūgiai sukrėstų visą Europos Sąjungos branduolį.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pasiuntė nedviprasmišką žinią Kremliui: Rusijos ilgai puoselėtas „nenugalimos tvirtovės“ įvaizdis Kaliningrade gali subyrėti per kelias akimirkas. Interviu prestižiniam leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“ ministras pabrėžė, kad Vakarų aljansas ne tik stebi militarizuotą anklavą, bet ir turi technines priemones jo visiškam neutralizavimui.

Strateginis lūžis: A2/AD zona nebėra neįveikiama

Ilgą laiką Rusija Kaliningradą naudojo kaip pagrindinį svertą prieš NATO, paversdama jį milžiniška oro gynybos (S-400) ir raketinių sistemų („Iskander“) baze. Karinėje terminijoje tai vadinama A2/AD zona (angl. anti-access and area denial), skirta blokuoti sąjungininkų pajėgų patekimą į Baltijos šalis.

Tačiau K. Budrys teigia, kad situacija pasikeitė. „Turime parodyti rusams, kad esame pajėgūs pralaužti mažą tvirtovę, kurią jie pastatė Kaliningrade. Prireikus NATO turi priemonių sugriauti ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes“, – pareiškė ministras.

Technologinis pranašumas prieš rusišką geležį

Ekspertai pastebi, kad tokie pareiškimai remiasi augančiu NATO aukštųjų technologijų arsenalu:

Perspėjimas Europai: frontas neapsiribos rytais

Ministras taip pat sugriovė iliuziją, kad galimas konfliktas būtų tik „Rytų flango problema“. Anksčiau ar vėliau, subyrėjus gynybos linijoms prie NATO sienų, geopolitiniai ir technologiniai smūgiai sukrėstų visą Europos Sąjungos branduolį.

„Europa neturėtų nuvertinti rizikos. Jei fronto linija griūtų, pasekmes pajustų ne tik rytinis NATO flangas, bet ir visa ES“, – perspėjo K. Budrys, ragindamas ne tik stiprinti karinę galią, bet ir išlaikyti technologinį budrumą prieš augančias Rusijos ambicijas.