Kambarinis augalas

Pasirinkimas yra vienpusis.

Dauguma mūsų tiki gražia pasaka: nusipirk kambarinių augalų ir tavo namai taps tyro oro oaze. Juk dar 1989 metais NASA „Clean Air Study“ įrodė, kad augalai valo toksinus, tiesa? Netiesa. Atėjo laikas pripažinti skaudžią realybę – jūsų mėgstama monstera ar chlorofitas ore sklandančių nuodų atžvilgiu yra beveik tokie pat naudingi kaip senos kojinės ant radiatoriaus.

NASA eksperimentas, kurį supratome klaidingai

Mitas apie „oro gryninimo stebuklus“ gimė iš tyrimų, atliktų itin mažose, hermetiškose laboratorinėse kamerose. Kosminėje stotyje, kur nėra jokios ventiliacijos, augalai iš tiesų gali šiek tiek sumažinti lakiųjų organinių junginių (LOJ) kiekį. Tačiau jūsų svetainė – ne hermetiška kapsulė.

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad natūrali pastatų ventiliacija (net ir sandarių langų mikroventiliacija) kambarį išvalo tūkstančius kartų greičiau nei bet koks augalas. Norint pasiekti bent minimalų efektą, kuris prilygtų vienam oro valytuvui, 10 kvadratinių metrų kambaryje turėtumėte sutalpinti nuo 100 iki 1 000 augalų. Trumpai tariant, jūsų namai turėtų virsti džiunglėmis, kuriose nebeliktų vietos net lovai.

Oro valytuvas prieš fikusą: technologija triuškina gamtą

Jei jūsų tikslas yra ne interjero dizainas, o sveikata, pasirinkimas yra vienpusis. Štai kodėl technologijos laimi:

Tai kam tie augalai reikalingi?

Ar tai reiškia, kad turėtumėte išmesti visas gėles per langą? Tikrai ne. Augalai turi milžinišką psichologinę vertę. Tyrimai rodo, kad žaluma namuose mažina stresą, gerina nuotaiką ir netgi didina kūrybiškumą. Jie yra puikus interjero elementas, tačiau juos reikėtų vertinti kaip gyvą dekoraciją, o ne kaip funkcinę inžinerinę sistemą.

Išvada paprasta: jei norite grožio – pirkite gėlę. Jei norite kvėpuoti švariu oru – investuokite į gerą oro valytuvą su HEPA filtru. Tikrasis mokslas sako, kad technologijos šią kovą laimėjo sausu rezultatu.