„Atvirų durų“ era eina į pabaigą.

Briuselyje įvyko politinis žemės drebėjimas, kuris gali visam laikui pakeisti Europos migracijos politikos veidą. Europos Parlamentas, nepaisydamas stipraus kairiųjų aplinkų pasipriešinimo, nubalsavo už drastišką deportacijos taisyklių sugriežtinimą. Ar „atvirų durų“ era pradeda pamažu baigtis?

Duomenys negailestingi: pagal Eurostat statistiką šiuo metu tik kas penktas sprendimas dėl išsiuntimo iš Europos Sąjungos yra faktiškai įvykdomas. Dauguma žmonių, gavusių nurodymą išvykti, paprasčiausiai „ištirpsta“ sistemoje, o valstybinės tarnybos dažnai būna bejėgės. Dabar tai turėtų pasikeisti.

Europos grąžinimo įsakymas: slėpynių pabaiga

Svarbiausias naujų taisyklių elementas, apie kurį informuoja, be kita ko, Lenkijos europarlamentarė Jadvyga Wiśniewska, yra vadinamojo Europos grąžinimo įsakymo įvedimas.

Iki šiol vienoje šalyje priimtas sprendimas deportuoti ne visada būdavo automatiškai pripažįstamas kitoje. Naujas abipusio sprendimų pripažinimo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad pabėgimas į kaimyninę ES valstybę nebebus būdas išvengti išsiuntimo.

Ką konkrečiai numato naujasis įstatymas?

• Greitesnės deportacijos: sutrumpintos procedūros ir didesnis jų veiksmingumas.

• Draudimas atvykti: asmenys, keliantys grėsmę saugumui, gaus viso gyvenimo arba ilgametį draudimą grįžti į visą Bendriją.

• Spaudimas trečiosioms šalims: ES ketina veikti griežtai. Šalys, kurios atsisakys priimti savo piliečius atgal, turės skaitytis su prekybinio ir vizų bendradarbiavimo sustabdymu.

„Nepaisant kairiųjų europarlamentarų balsų, Europos Parlamentas ką tik priėmė poziciją dėl reikšmingo taisyklių, susijusių su nelegalių migrantų deportavimu iš ES, sugriežtinimo! Ką tai reiškia:

• greitesnį ir veiksmingesnį deportacijos sprendimų vykdymą,

• draudimą pakartotinai atvykti į ES asmenims, keliantiems pavojų,

• Europos grąžinimo įsakymo įvedimą,

• abipusio deportacijos sprendimų pripažinimo mechanizmą,

• trečiosioms šalims nustatytą pareigą priimti savo nelegalius migrantus, grasinant sustabdyti prekybos ir vizų bendradarbiavimą“.

– apibendrina Jadvyga Wiśniewska socialiniame tinkle X.

„Sveiko proto pergalė“?

Balsavimas Europos Parlamente parodė gilų politinės scenos susiskaldymą. Kol dešinieji kalba apie „sėkmę“, „grįžimą į normalumą“ ir „atsitokėjimą po metų nesėkmingos politikos“, kairieji perspėja apie galimą žmogaus teisių pažeidimą.

„Pagaliau baigsis kontrolės stoka, pasekmių nebuvimas ir visiškas valstybių bejėgiškumas prieš neteisėtus atvykėlius. Kiekvienas, kas norėjo, galėjo patekti į Europą, o paskui… čia likti, nes sistema tiesiog neveikė! Negailestingi duomenys nemeluoja – tik apie 20 % deportacijos sprendimų buvo realiai vykdomi, vadinasi, 8 iš 10 nelegalių imigrantų, kurie buvo sulaikyti ir turėjo būti išsiųsti iš ES, likdavo čia. Tai leidimas milžiniškai invazijai ir smūgis europiečių saugumui!“ – apibendrina Ewa Zajączkowska-Hernik.

Tačiau paprastam Europos gyventojui svarbiausia gali būti tai, kad tarnybos pagaliau gaus įrankius realiai ieškoti ir išsiųsti žmones, nelegaliai esančius žemyne. Tai taip pat signalas pasauliui: Europa keičiasi ir pradeda kovoti su krize, prieš kurią ilgą laiką buvo bejėgė – krize, kurią pati sukūrė, sutikdama su nekontroliuojama migracija.

Be abejonės, ES deportacijos procedūrų stiprinimas yra tiesioginė parama pasienio valstybėms. Jei taisyklės įsigalios visa numatyta apimtimi, sienų apsauga įgaus antrą – administracinę – gynybos liniją, kuri neleis nelegaliems migrantams laisvai judėti po Šengeno erdvę gavus neigiamą sprendimą.