
©flickr.com
Arba verslininkas įvykdys didžiausią istorijoje išpirkimą, arba bus užverstas teismo ieškiniais
„Norėčiau, kad Tesla būtų privati. Viešumas mažina mūsų efektyvumą“, –
sakėElonas Muskas pernai. O neseniai jis
pareiškėnutaręs pašalinti kompaniją iš biržos ir išpirkti akcijas po $420 – tai beveik 10% daugiau, nei dabartinė jų kaina. Po tokio pareiškimo biržoje kilo tikras ažiotažas – elektromobilių gamintojo akcijų kainos šovė į viršų.
Tačiau būtent toks rinkos kintamumas Teslos įkūrėjui ir nepatinka. Muskas pavargo nuo viešumo. Jam nepatinka, kai akcijų kainos svyravimai „atitraukia darbuotojus nuo darbo“ (visi darbuotojai – smulkieji akcininkai), o valdžia negali laisvai priimti sprendimų.
Pastaruoju metu automobilių gamintojo akcijų
būsenaturbulentiška – tam ne pačią mažiausią įtaką daro emocingi Musko įrašai socialiniuose tinkluose, bet labiausiai kotiruotės atkartoja
netolygiąpačios kompanijos vystymosi dinamiką. Tačiau visa ankstesnė dinamika – štilis, palyginus su audra, kilusia po tvito apie Tesla akcijų išpirkimo su dosnia premija planus.
Prieš Musko tvitą laikraštyje Financial Times pasirodė
publikacijaapie tai, kad suverenus Saudo Arabijos fondas šiais metais nupirko nuo 3% iki 5% Tesla akcijų už, atitinkamai $1,7–2,9 mlrd. Netrukus Muskas paskelbė, kad nori patraukti kompaniją iš biržos, įkainodamas akcijas $420 (šiuo atveju kapitalizacija būtų $82 mlrd., dabar gi ji yra $62 mlrd). Nors 2013 metais JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija
leidokompanijoms savo planus skelbti socialiniuose tinkluose, verslininko planus rimtai
įvertinone visi investuotojai. Muskas mėgsta
pajuokautiTwitteryje. Be to, glumina pasirinkta suma: 420 (tariama kaip „keturi dvidešimt“) – žargoniškas marihuanos rūkymo pavadinimas.
Ir visgi kotiruotės išaugo – 7%.
Paskui Tesla vadovas
rašė, kad savo paketo neparduos (milijardierius tebėra stambiausias akcininkas, jam priklauso 20%) ir užtikrinimui darsyk
pakartojosavo pasiūlymą. Tai ugnin dar šliūkštelėjo žibalo, tad NASDAQ buvo priversta prekybą Tesla akcijomis porai valandų pristabdyti. Biržos uždarymo momentu jos iš viso pabrango 11%,
padidindamosMusko kapitalą $1,4 mlrd. Neblogai. Tačiau klausimas, kas bus toliau, tebelieka atviras.
Jei Muskui savo planą įgyvendinti pavyks, operacija taps didžiausiu istorijoje išpirkimu. Ankstesnis rekordas priklauso JAV energetikos kompanijai TXU, savo akcijų išpirkimui 2007 metais išleidusiai $48 mlrd. (Tesla
turės sukrapštyti$66 mlrd., neskaičiuojant Musko paketo išpirkimo).
O ką, jei sumanymas nepavyks? Norint išvesti kompaniją iš biržos, reikia gauti 51% akcininkų sutikimą – maždaug tiek sudaro paties Musko paketas kartu su rizikos kapitalo fondų (T. Rowe Price Associates, Fidelity Investments, Ballie Gifford, Vanguard Group) dalimi. Tačiau, nors Muskas
pareiškėapie neva užsitikrintą direktorių tarybos paramą, ji kol kas tik pažadėjo įkūrėjo pasiūlymą nuodugniai
išnagrinėti.
Labiausiai Wall Streeto
analitikusjaudina vienas klausimas: iš kur, tiesą sakant, pinigai? Nuostolingai kompanijai su nepastoviu pinigų srautu nebus lengva gauti kelių dešimčių milijardų dolerių kreditą. Muskas užtikrino, kad finansavimo klausimas išspręstas. Tačiau paaiškėjo, kad Bloomberg apklausti labiausiai tikėtini derybų dalyviai – bankai ir fondai, apie būsimą sandėrį nieko nežino.
Pajutę kraujo kvapą, juristai
perspėjaTesla apie neišvengiamą teisinį persekiojimą, jei verslininko ketinimai neatitiks darbų. Potencialių ieškovų, pardavusių akcijas prieš Musko tvitą, advokatai tikriausiai pareikalaus vidinių kompanijos dokumentų, kad išsiaiškintų, ar automobilių gamintojo vadovas išties susitarė dėl išpirkimo finansavimo. Jei Muskas blefuoja – jo kompaniją apkaltins rinkos manipuliavimu.
republic.ru

