Karlas Benzas sukūrė dar ne vien automobilių modelį, iš pradžių pardavęs vos 69 automobilius 1889–1893 metais; vėliau paklausa ėmė veržliai augti. Nuo 1889 metų automobilius ėmė gaminti ir Daimleris bei Maybachas. 1893 metais Karlas Benzas panaudojo traukių mechanizmą dviejų ratų vairavimui ir sukūrė keturratį modelį „Viktorija“. 1895 metais sukūrė pirmąjį krovininį automobilį, po to, pirmąjį autobusą, o paskutiniaisiais XIX amžiaus metais imamos rengti pirmosios automobilių lenktynės ir pradėti kurti lenktyniniai automobiliai. Firma „Karl Benz ir kompanija“ 1900 metais jau tapo vienu iš stambiausi pasaulinės rinkos žaidėjų, kasmet išleisdavo jau po kelis šimtus automobilių (1900 metais – 603 mašinas).
Prancūzijoje greitai susiklostė sava galinga automobilių pramonė – iš pradžių Maybacho licencijos ir tiesiog piratiškai kopijuojamų vokiškų pavyzdžių, o paskui jau ir savų inovacijų pagrindu. Prancūzijos, o paskui ir pasaulio rinkos lyderiu šiame etape buvo Maybacho partnerių firma „Panhard – Levassor “, kur buvo sukurta pirmoji transmisija ir pirmoji universali šasi Systeme Panhard įvairios paskirties automobiliams. Louis Renault 1898 metais automobilio konstrukcijoje įdiegia kardaninį veleną ir diferencialą.
1896 metais Britanija atšaukia lokomotyvų įstatymą ir ima vytis jau toli priekin išsiveržusią kontinentinės Europos automobilių pramonę. Europoje automobilius gamina dešimtys firmų, sava automobilių industrija pradeda rastis ir JAV. Rusijoje pirmasis automobilis pasirodė 1894 metais – tai buvo Benz Velo (1894 metų užsakymų pateikimo knyga. Mercedes-Benz archyvas, Stuttgartas). Kaip pavyzdį naudodami šį modelį, P. Freze ir E. Jakovlevas 1896 metų pavasarį pagamino pirmąjį rusišką automobilį.
Vidaus degimo variklis ne iš karto buvo pripažintas automobilių pagrindu. Tais pačiais 1888 metais Andreas Flocken sukuria pirmąjį akumuliatorių baterija maitinamą elektromobilį Flocken Elektrowagen. Iki XIX a. pabaigos VDV varžėsi su elektros varikliais ir tik energijos tankis ir benzininio variklio kuro papildymo greitis galiausiai tapo akivaizdžiais pranašumais. Šimtui metų elektromobiliai liko laidiniame autotransporte (troleibusuose ir tramvajuose), ir tik ličio baterijų sukūrimas XX a. pabaigoje leido atnaujinti bandymus su elektromobiliais.
Ilgiausiai išliko kėbulo ir keleivių vietų komponavimo dizaino inercija. Automobiliai priminė karietas vežimus iki pat 1900 metų lapkričio, kai Maybachas ir Paulis Daimleris Emiliui Jellinekui sukūrė konceptualiai naują automobilį Mercedes 35 PS, tarp daugelio inovacijų gavusį ir „motoro dangtis – salonas“ kėbulo tipą. Nuo Mercedes 35 PS (davusio pavadinimą žinomai šiuolaikinei automobilių markei) skaičiuojamas naujas automobilių gamybos etapas, kai automobilis tapo nebe vežimu su motoru, o atskiru konstrukciniu objektu. Įdomu, kad vienas iš pirmųjų aerodinaminių korpusų irgi buvo sukurtas Benzo automobilių gamykloje 1908 metais.
Berthos Benz lenktynės, gal ir nestumtelėjo automobilių pramonės kūrimosi proceso, tačiau Bertha Benz vis vien lieka pirmuoju automobilio vairuotoju. Tai buvo ne tik technologijų vystymosi žingsnis, įrodęs, kad automobilis – patikima ir greita susisiekimo dideliais atstumais priemonė. Tai buvo dar ir socialinio progreso žingsnis link pasaulio, kur moterys kaip lygios renkasi judėjimo kryptį drauge su vyrais, ir ne tik kelyje. XIX amžiaus pabaigos moterys sėdosi ant dviračių, Bertha Benz sėdo už automobilio vairo – tai buvo to paties emancipacijos ir kovos už realią lyčių lygybę proceso dalys. Nuvažiavusi šį atstumą, Bertha Benz įrodė, kad norint ko nors pasiekti, moterims nėra būtina vyrų palyda ir globa. Mūsų laikais tai gali pasirodyti smulkmena, tačiau XIX amžiaus gale tai buvo inovacija, palyginama su automobilio išradimu.
Sovietiniais laikais vyravo įsitikinimas, kad mašina – vyrų užsiėmimas, o moteriai prie vairo ne vieta. Įdomu, ar būtų egzistavęs šis naivus seksizmas, jeigu mokyklose vaikai mokytųsi ne tik karų ir revoliucijų istoriją, bet ir žmogaus pasiekimų istorijas – tokias, kaip Berthos Benz kelionė.