IPSAM

Archeologai džiaugiasi aptikę, kaip patys teigia, bene didžiausią užrašų iš senovės Egipto lobį – didžiausią nuo pat XX amžiaus pradžios, skelbia sciencealert.com.

Senoviniame Atribio mieste, buvusiame Egipto centrinėje dalyje, mokslininkai aptiko per 18 tūkst. keraminių šukių su įvairiais įrašais. Dalį jų, kaip spėjama, paliko mokiniai.

Tokios molio šukės dar vadinamos ostrakais. Sudužusių puodynių ir kitų indų liekanos buvo žymiai pigesnis ir prieinamesnis pasirinkimas įvairiems užrašams nei papirusas, tad senovės Egipte jie naudoti kiekvieną dieną – pradedant pirkinių sąrašais, sandorių užfiksavimui ir baigiant literatūros veikalų perrašymu. Ant ostrakų rašyti ir piešti mokėsi ir mokiniai.

Tiesą sakant, greičiausiai didžioji dalis Atribio archeologinių kasinėjimų vietoje rastų ostrakų – senovės mokyklos palikimas.

„Tai mėnesių, skaičių, aritmetinių užduočių, gramatikos pratimų ir paukščių abėcėlės – kiekvienai raidei priskirtas paukštis, kurio pavadinimas prasideda ta raide“, – sako egiptologas Christianas Leitzas iš Tiubingeno universiteto Vokietijoje.

Daugiau nei šimtas ostrakų, rastų Atribio teritorijoje, išmarginti pasikartojančiais rašybos pratimais – tos pačios raidės rašytos daugybę kartų abejose šukių pusėse.

Panašu, kad ir prieš tūkstančius metų neklaužados vaikai buvo auklėjami tokiomis pačiomis priemonėmis – dailyraščiu.

Dauguma ostrakų prirašyti demotiniu raštu – jis naudotas administraciniais tikslais valdant Plotemėjui XII (kuris geriau žinomas kaip Kleopatros tėvas). Ptolemėjas XII valdė nuo 81 iki 59 metų prieš mūsų erą ir vėliau nuo 55 iki 51 metų prieš mūsų erą. Tuo metu Atribis buvo Egipto šalies sostinė, įsikūrusi visai šalia Nilo. Nors tuo metu demotinis raštas ir buvo populiaresnis, vaikai buvo mokomi ir supaprastintų hieroglifų.

Viename iš radinio pavyzdžių– mokyklinis tekstas hieroglifų alfabetu, kur kiekvieną raidę simbolizuoja ta raide prasidedantis paukštis. Tai, kad Atribyje rasta ostrakų su įrašais įvairiomis kalbomis – įskaitant hieroglifus, graikų, arabų ir koptų kalbas – leidžia daryti išvadą, kad mietas išskirtinis spalvinga ir daugiakultūrine istorija. Pavyzdžiui, koptų alfabetas – graikų ir egiptiečių kalbų mišinys, glaudžiai susijęs su krikščionybe.

Populiarėjant krikščionybei, įrašų apie senovės Egipto dievus populiarumas ir aktualumas ėmė mažėti. Molio šukėse galima įžvelgti ir daugiau romėnų įtakos ženklų. Kai pirmą mūsų eros amžių žlugo Ptolemėjaus sistema, tekstuose ėmė dominuoti užuominos apie Romos imperatorius, įskaitant Neroną, Vespasianą, Titą, Domicianą ir netgi Adrianą, valdžiusį nuo 117 iki 138 metų.

Kartą gausi ostrakų kolekcija jau buvo rasta. Tai nutiko pačioje XX amžiaus pradžioje: archeologai jų rado senovės Deir el Medinos vietovėje. Pastarieji tekstai daugiausia buvo susiję su medicina ir medicinos praktikomis. Atribio ostrakai daugiau pasakoja apie vienos iš galingiausių senovės civilizacijų kasdieninį gyvenimą.