Kinų mokslininkams pirmiesiems pavyko klonuoti makakas, panaudojus metodą, taikytą ir avytei Doli. Šis įvykis, kaip buvo galima tikėtis, sukėlė daug etinių klausimų.

Beždžionės klonuotos jau ne kartą. Tačiau tai būdavo atliekama, naudojant kitą kitą būdą, nei

atveju. Jau apvaisinti embrionai būdavo padalinami į dalis ir išsivystydavo keletas genetiškai identiškų primatų.

Doli buvo klonuota, naudojant

– SCNT, kai embrionas „konstruojamas“ iš lytinės ir somatinės (kūno) ląstelės. Iš kiaušialąstės išimtas branduolys buvo pakeistas donoro kūno ląstelės branduoliu. Tokiu metodu pavyko klonuoti peles, kiaules, galvijus, žiurkes ir kitus gyvūnus. O štai bandant tai atlikti su beždžionėmis, kildavo problema: beždžionių tokiu metodu klonuoti nepavyko.

Kinų mokslininkai „Doli metodą“

specialiai makakoms. Mokslininkai panaudojo

moduliatorius, kuriuos panaudojo po somatinių ląstelių branduolių perkėlimo . Tyrėjai aktyvavo ar dezaktyvavo apie 2000 embriono vystymąsi veikiančių genų. Geriausiai eksperimentų atlikimui tiko organizmo jungiamojo audinio ląstelės

. Jie buvo paimti iš vaisiaus.

Klonuotos makakos / ©youtube

Rezultatai puikūs ir netgi tam tikra prasme revoliuciniai. Iš 127 kiaušialąsčių išsivystė 109 embrionai. Iš visų embrionų 79 persodinti 21-ai surogatinei patelei, iš šešios iš jų pastojo. Galiausiai dienos šviesą išvydo du gyvi jaunikliai. Patys tyrėjai SCNT vadina itin sudėtinga procedūra, kuriai reikia itin gerai pasiruošti. Tačiau naujos technologijos ir įgyta patirtis panašius bandymus padės atlikti lengviau, teigia tyrėjai.

Kinų mokslininkų gauti rezultatai jau atnaujino diskusijas apie etinę šio klausimo pusę. Teologus labiausiai neramina žmogaus klonavimo galimybė. Kadangi makakos labai panašios į Homo sapiens, Vatikanas jau pavadino beždžionių klonavimo eksperimentus „tikru pasikėsinimu į žmonijos ateitį“. Panašius bandymus su kitaip gyvūnais (ne tik beždžionėmis), bažnyčia vertina nevienareikšmiškai.

I. Vedmedenko

naked-science.ru