©Hogan.jac, CC BY-SA 4.0
Kokius maisto produktus ir kokiais kiekiais reikėtų vartoti?
Naujausi tyrimai rodo, kad 2 tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės gali žymiai sumažinti savo mirties riziką valgydami maistą, kuriame gausu nesmulkintų grūdų, skaidulų, žuvies ir omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių (PUFA).
Pasak „Knowledgeridge“, tai ypač svarbu, atsižvelgiant į padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų, demencijos, vėžio ir kaulų lūžių riziką žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu. Tyrimo duomenimis, per dieną suvartojus papildomus 20 gramų nesmulkintų grūdų, pvz., randamų rudojoje duonoje, ryžiuose ar pusryčių dribsniuose, mirties rizika gali sumažėti maždaug 16%.
Be to, padidinus skaidulų suvartojimą 5 gramais per dieną (tai atitinka vidutinę kriaušę arba du šaukštus susmulkintų kviečių), mirties rizika sumažėjo 14%. Valgydami papildomą žuvį galite sumažinti mirties riziką 5%. Žuvyje, riešutuose, linų sėmenyse ir lapinėse daržovėse suvartojamų omega-3 PUFA 0,1 g padidėjimas taip pat buvo susijęs su mirties rizikos sumažėjimu 13%.
Tyrimas taip pat rekomenduoja kitus mitybos koregavimus, pavyzdžiui:
- Padidinus daržovių suvartojimą 100 g per dieną, o augalinių baltymų – 10 g (iš riešutų, tofu, pupelių, lęšių, žirnių), mirties rizika gali sumažėti atitinkamai 12 % ir 9 %.
- Kiaušinių suvartojimo ir su maistu gaunamo cholesterolio ribojimas, nes pridėjus dviejų vidutinių kiaušinių suvartojimą per savaitę (10 g per dieną), mirties rizika padidėja 5%.
Peržiūrėjus 107 tyrimus, įskaitant 72 iš jų metaanalizę, buvo nustatyta dietos svarba gydant 2 tipo diabetą. Vidutinis stebėjimas truko 10 metų, o tai išryškino dietos įtaką ne tik cukraus kiekiui kraujyje, bet ir bendrai sveikatai bei gyvenimo trukmei.
Metiniame Europos diabeto tyrimo asociacijos (EASD) susitikime pateiktos išvados pabrėžia pagrindinį geros mitybos vaidmenį ilginant 2 tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimo trukmę. Sutelkdami dėmesį į sveiką maistą ir ribodami kiaušinių ir su maistu gaunamo cholesterolio suvartojimą, šie žmonės gali žymiai sumažinti priešlaikinės mirties riziką.
