©DI, Atvira licencija
Jų kiekis iki 2030 m. gali beveik padvigubėti.
Mokslininkai nustatė, kad JAV saugomose teritorijose kasmet iškrenta daugiau nei 1000 tonų mikroplastiko – tai prilygsta 120 mln. plastikinių butelių. Net atokiausi nacionaliniai parkai, kaip Didysis kanjonas, nebėra švarūs: čia iš atmosferos nuolat sėjasi smulkios plastiko dalelės ir sintetinis pluoštas.
Pagrindinės tyrimo įžvalgos:
- Patekimo būdai: Lietus efektyviai „išplauna“ plastiką iš žemesnių atmosferos sluoksnių virš miestų, o vėjas smulkias daleles neša tūkstančius kilometrų į civilizacijos nepaliestas vietas.
- Taršos šaltiniai: Daugiausia aptikta mikropluošto iš sintetinių drabužių (apie 70 %) ir pramoninių dažų likučių.
- Mastai: Tyrimas žurnale Science parodė, kad mikroplastiko rasta net 98 % mėginių. Tai globali problema, pasiekusi net Arktį.
Kodėl tai pavojinga? Skirtingai nei rūgštusis lietus, kurį pavyko suvaldyti filtrais, mikroplastiko tarša yra negrįžtama. Plastikas nesuyra, o tik skyla į nanodaleles, kurios patenka į maisto grandinę, perneša bakterijas ir keičia dirvožemio savybes. Mokslininkai įspėja: nors šių dalelių plika akimi nematome, jomis jau kvėpuojame, o jų kiekis iki 2030 m. gali beveik padvigubėti.
