Mokslininkai paaiškino marsaeigio fotografijose pasirodžiusią ir dingusią keistą dėmę (22)

Kai prieš savaitę Marse sėkmingai nusileidęs šešiaratis marsaeigis „Curiosity“ nudžiugino milijonus mūsų planetos gyventojų ir Žemėn pradėjo siųsti pirmuosius fotokadrus, Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory, JPL) inžinierių ir mokslininkų dėmesį patraukė keletas dulkėtu objektyvu užfiksuotų žemos rezoliucijos fotokadrų, kuriuose matyti iš kažkur atsiradusi neaiški dėmė. Šįkart – jokio „fotošopo“. Įdomu tai, kad vėlesniuose kadruose tos dėmės nebebuvo matyti. Kas tai buvo? Dulkės ant objektyvo? Vaizdinės medžiagos defektas? Senovinės Marso architektūros liekanos? Kaip paaiškėjo – šis tas įdomiau.

Kaip parodė orbitoje skriejančio Marso zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) fotografijos, „Curiosity“ nusileidimo aikštelės apylinkėse tūpimo metu pribyrėjo visokių liekanų – izoterminis skydas, viršgarsinis parašiutas ir pan. O ryškiausia „žvaigždė“ šiame „arsenale“ – 800 kg svėręs kosminis kranas, lynais nuleidęs marsaeigį ant planetos paviršiaus, o po to nuskriejęs saugiu atstumu ir nukritęs savojon amžino poilsio vieton.

Pasirodo, būtent kosminis kranas ir yra toji kai kuriuose „Hazcams“ kamerų užfiksuotuose „Curiosity“ kadruose pasirodžiusi dėmė virš Marso horizonto. Tiksliau, ne pats kranas, o jo kritimo vietoje susiformavęs dulkių ir regolito debesėlis.

Marsaeigio galinio vaizdo kameros „Hazcams“ nuskriejantį kosminį kraną nufotografavo po nusileidimo praėjus keletui minučių. Tiesa, į aukštos rezoliucijos objektyvus šis nepaprastai svarbus marsaeigio nusileidimo operacijos herojus, deja, nebepateko.

„Žinome, kad tas debesėlis buvo tikras, nes jį užfiksavo ir kairysis, ir dešinysis galinių „Hazcams“ kamerų objektyvas, – „Universetoday.com“ sakė JPL inžinierius Stivenas Selas (Steven Sell). – Tad tai tikrai nebuvo nešvarumai ant objektyvų ar kas nors panašaus. Beje, po 45 minučių darytose fotografijose tos dėmės nebebuvo matyti.“

Nufotografuoti kosminio krano kritimą niekas neplanavo. „Mes tiesiogine prasme apie tai nė negalvojome, – tikina S. Selas. – Tai – totalus „bonusas“ – jį marsaeigiui pavyko nufotografuoti visiškai netyčia.“ Deja, kritusio kosminio krano sukeltas dulkių debesis liko tik pirmuosiuose dulkėmis padengtų „Hazcams“ objektyvų kadruose. Maždaug po valandos, kai dulkės nuo objektyvų buvo nuvalytos ir „Curiosity“ pradėjo siųsti aiškesnio vaizdo „Hazcams“ nuotraukas, dulkių debesies jose jau nebebuvo matyti. Beje, patys „Hazcams“ objektyvai skirti ne kraštovaizdžio fotografavimui, o navigavimui. „Tie objektyvai skirti visai ne tokiam mokslui ir apskritai ne mokslui, – aiškino S. Selas. – Jų paskirtis – griežtai inžinerinė. O šiaip, mums pasisekė, kad „Hazcams“ tuoj po nusileidimo sparčiai atvėso. Prieš pradėdamos fotografuoti, kameros turi atvėsti iki reikiamos temperatūros. Taip jau nutiko, kad greičiau atvėso galinių „Hazcams“ kamerų komplektas, nors tikėjomės, kad pirmiau atvės ir nuotraukas siųsti pradės marsaeigio priekyje įtaisytų „Hazcams“ kamerų komplektas. Jis kosminio krano kritimo nebūtų užfiksavęs.“ Beje, „Curiosity“ nutupdęs kosminis kranas smūgio į Marso paviršių metu turėjo sverti apie 800 kg (įskaitant ir apie 100 kg likusių degalų). Į Marso paviršių kranas rėžėsi maždaug 160 km/val. greičiu. „Curiosity“ Žemėn atsiuntė ir kur kas geresnės kokybės Marso vaizdų – pavyzdžiui, spalvotą 360 laipsnių kampo Geilo kraterio panoraminę fotografiją.