©U.S. Navy photo by Chief Photographer’s Mate Eric A. Clement, Atvira licencija
Operacija urve be narkozės: akmuo, spaudimas ir riksmai.
Pirmasis pasaulyje vizitas pas odontologą įvyko prieš 59 000 metų, o jį atliko ne kas kitas, o neandertalietis, skelbiama žurnale PLOS One. Šis sensacingas atradimas Čagyrskajos urve (Altajaus kalnai, Rusija) aptiktame krūminiame dantyje įrodo, kad mūsų išnykę pusbroliai kariesą gręžė akmeniniais grąžtais likus daugiau nei 40 000 metų iki tol, kol tai pradėjo daryti šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens). Mokslininkai pripažįsta, kad šis radinys visiškai griauna primityvių ir bukų urvinių žmonių stereotipą, atskleisdamas neįtikėtiną neandertaliečių intelektą, smulkiąją motoriką ir geležinę valią.
Operacija urve: akmuo, spaudimas ir riksmai be narkozės
Čagyrskajos urvo neandertalietis kentė siaubingą danties uždegimą. Infekcija iš danties vainikėlio jau buvo pasiekusi pačią jautriausią vietą – pulpą, kurioje telkiasi nervai ir kraujagyslės. Užuot tiesiog laukęs, jis ryžosi invazinei procedūrai:
- Įrankis iš jaspio: tyrimo vadovė Alisa Zubova ir jos kolegos po mikroskopu aptiko tris išgręžtas duobutes su identiškomis rotacinio judesio žymėmis. Gręžimui panaudotas nusmailintas vietinio jaspio (kvarco atmainos) įrankis.
- Geležinė valia: genetinių tyrimų duomenimis, neandertaliečiai buvo jautresni skausmui nei šiuolaikiniai žmonės. Kęsti iki valandos trunkantį gręžimą uolienos šuke tiesiai į atvirą nervą, neturint jokių nuskausminamųjų, reikalavo sunkiai suvokiamos ištvermės.
- Pacientas išgyveno: danties emalio briaunos po gręžimo yra nugludintos. Tai neginčijamas įrodymas, kad po šio košmaro individas sėkmingai gyveno toliau ir dančiu dar ilgai kramtė maistą.
Kodėl tai keičia evoliucijos istoriją?
Iki šiol seniausiu medicininio dantų gydymo įrodymu buvo laikomas Homo sapiens dantis, rasti Italijoje (apie 14 000 metų senumo) bei Pakistane (apie 9 000 metų senumo). Šis radinys nukelia odontologijos pradžią gilyn į praeitį per dešimtis tūkstančių metų.
Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra instinktyvus elgesys, kurį matome tarp gyvūnų (pavyzdžiui, šunų ar beždžionių, kramtančių gydomąsias žoles). Tam reikalingas abstraktus priežastinis mąstymas. Neandertalietis sugebėjo susieti nematomą vidinį puvinį su kankinančiu skausmu, priimti sprendimą jį mechaniškai pašalinti ir sąmoningai iškentėti trumpalaikį agonijos sustiprėjimą vardan ilgalaikio palengvėjimo. Be to, tokiai procedūrai reikėjo didelio bendruomenės palaikymo – kažkas turėjo tvirtai laikyti besirangančio paciento galvą, kol „gydytojas“ preciziškai suko įrankį mažoje burnos ertmėje.
Jei norite sužinoti daugiau apie šį neįtikėtiną atradimą, kviečiame skaityti originalias publikacijas portaluose National Geographic bei CNN.
