Mirtinas triukas: realybėje patikrinti būdai, kaip kokybiškai apgauti draudėjus ir gauti milijonus dolerių už gyvybės draudimą

Žmonės neretai bando inscenizuoti savo mirtį. Igoriui Vorotinovui tai beveik pavyko

JAV

Igoris Vorotinovas – išeivis iš buvusios SSRS, kuris prieš septynis metus inscenizavo savo mirtį, kad gautų draudimo pinigus. Iš draudimo kompaniją apgaule jam pavyko gauti kelis milijonus dolerių. Pinigai teko jo buvusiai žmonai ir sūnui. Planas buvo detalus – netgi urna su pelenais pasirūpinta, – tačiau jo autorius nebuvo pakankamai atsargus. Jis pakeitė vardą, tačiau nenustojo matytis su sūnumi, ir apie tai valdžia galiausiai sužinojo.

Dėl apgaulių draudimo kompanijos kasmet

dešimtis milijardų dolerių. Daug sukčiavimo atvejų

gyvybės draudimui. Tačiau mirties inscenizavimas – ir apgaulės išlaikymas – sudėtingesnis užsiėmimas, nei atrodo. Atlikdamos patikrinimus,draudimo kompanijos (ir jų pasamdytos detektyvų agentūros) pasirengusios daug kam. „Ši sritis dirba vardan pelno, –

vienos tokios JAV agentūros atstovas Davidas Cohenas. – Draudimo kompanijos gali netgi iškasti kapą, kad patikrintų, kas jame guli. Tai – rimtas biznis“.

Rašytojos Elizabeth Greenwood,

šiai temai knygą „Kaip apsimesti mirusiu“,

, kasmet savo mirtį dėl įvairiausių priežasčių inscenizuoja šimtai žmonių. Ir problemas, pasak jos, gali kelti ne tiek formalumai, kiek visiškas atsiskyrimas nuo aplinkos – giminių, pažįstamų ir taip toliau. „Tai tikriausiai rimčiausias klausimas – ar galima atsisakyti visų, kas yra jūsų gyvenime“, – sako ji.

Afera

Istorija prasidėjo 2010-ais. Tuomet Igoris ⁠Vorotinovas (arba Vorotynovas, kas taip pat gali atitikti

figūruojančią Vorotinov pavardę), gyvenęs Minesotos valstijoje, draudimo kompanijoje savo gyvybę apdraudė $2 mln. Prieš tai jis išsiskyrė su žmona Irina, tačiau visgi nurodė, kad draudiminio įvykio atveju pinigai atiteks būtent jai.

Po metų buvo paskelbta apie jo mirtį – tai neva įvyko jo kelionės į Moldovą metu. Vietos policijai tada pranešta, kad šalies centrinėje dalyje, netoli Kožušno kaimo, rastai palaikai su Igorio Vorotinovo dokumentais. Iš JAV atvykusi buvusi žmona jį atpažino ir gavo mirties liudijimą. Kūnas kremuotas (tikroji žuvusiojo asmenybė nežinoma), urna su pelenais atgabenta į JAV ir padėta Mineapolio kapinėse.

Vėliau Moldovos generalinė prokurorė patvirtino, kas Vorotinovas lankėsi šalyje, tačiau pareiškė, kad Moldovos pilietybės jis neturėjo. Jos duomenimis, abu sutuoktiniai – JAV pilietybę gavę išeiviai iš Baltarusijos.

Po kelių mėnesių draudimo kompanija pinigus išmokėjo. Didžioji dalis,~$1,5 mln., JAV prokuratūros

, pateko į sąskaitą, atidarytą Igorio sūnaus vardu – Alkono Vorotinovo (yra

, kad jis taip pat gyvena JAV ir pardavinėja automobilius). Iš ten – į sąskaitas Šveicarijoje ir Moldovoje.

Visgi apgaulė išaiškėjo. 2013 metais FTB agentai Minesotoje gavo anoniminį

, kad Igoris Vorotinovas gyvas, pasikeitęs vardą ir

į Ukrainą. Valdžia pradėjo tyrimą ir po kelių mėnesių sulaikė sūnų, kai šis grįžo iš Moldovos. Patikrinę jo nešiojamąjį kompiuterį, aptiko šviežias neva žuvusio tėvo nuotraukas. Aferos dalyviai – sūnus ir motina – buvo apkaltinti sukčiavimu, teisiami ir gavo po keletą metų kalėjimo. Jie taip pat privalės grąžinti pinigus (tiesa, motinos gynyba

, kad didžiąją jų dalį gavo jos buvęs vyras, kuris „slapstėsi Rytų Europoje su nauja savo drauge“). Igoris Vorotinovas, kurio paieška buvo paskelbta, tik neseniai buvo

Moldovoje ir perduotas JAV teisėsaugai.

Praktika

Tokių aferų istorija sena,

Amerikos kovos su draudiminiu sukčiavimu koalicija. O situacijos, kai žmogus apsidraudžia gyvybę, tarkime, JAV, o paskui „miršta“ kitoje šalyje (kur jam paprasčiau inscenizuoti mirtį) – paplitęs scenarijus.

Tokių atvejų staigus augimas vyko dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Koalicijos duomenimis, tarp aferistų buvo pavyzdžiui, išeiviai iš Haičio, kurie, apsidraudę, grįždavo gimtinėn, nusipirkdavo padirbtą mirties liudijimą, pastatydavo suklastotus antkapius ir netgi apmokėdavo butaforinę laidotuvių procesiją (kurią filmuodavo ir pateikdavo kaip įrodymą). „Veikla taip įsisiūbavo, kad kai kurie netgi pardavinėjo savo mirties inscenizavimo instrukcijas“, –

tokias istorijas tyręs detektyvas iš Kalifornijos Johnas DeMarras.

Patikrinimams samdomos detektyvų agentūros, dažnai turi kontaktų kitų šalių policijose, o tai palengvina tyrimą. Net jeigu nėra palaikų ekspertizei (pavyzdžiui, tvirtinama, kas gyvybę apsidraudęs pradingo jūroje), jie kruopščiai patikrina, ar buvo motyvų aferos vykdymui – tarkime, finansiniai sunkumai. Neretai jie stebi ir gavusiuosius išmoką, kad įsitikintų, kad jie nepalaiko ryšių su neva mirusiu žmogumi.

Elizabeth Greenwood, parašiusi apie tai knygą, pabrėžė, kad techniškai inscenizuoti mirtį visai įmanoma. „Rinkdama medžiagą, prisiklausiau istorijų apie Filipinus, –

ji. – Buvo kalbama, kad ten egzistuoja juodoji morgų rinka, kur saugomi neatpažinti palaikai. Sukčiai gali ten ateiti, labai nebrangiai juos įsigyti, o paskui kremuoti ir pasistengti iškišti kaip savus“. Ji pati atliko eksperimentą – įsigijo savo vardu mirties liudijimą ir oficialią ataskaitą apie savo žūtį avarijoje.

Tačiau sėkmingos apgaulės kaina vis viena gali pasirodyti per aukšta, pažymi ji. „Teks visiškai nutraukti visus ryšius, gerus ir blogus, visiškai atsisakyti savo praeities, sako rašytoja. – Manau, daugumai žmonių tai praktiškai neįmanoma“.

republic.ru