Įsiplieskus ginčui tarp „Apple“ ir kompiuterinių programų gamintojo „Adobe“, nesutarimo rezultatus pirmieji pajuto milijonai „iPhone“ vartotojų – šie išmanieji telefonai nepalaikys „Adobe Flash“ standarto.
Apie tokį „Apple“ vadovo Steve Jobs sprendimą mes jau rašėme. Tuomet S. Jobsas savo pareiškime teigė, kad „Adobe“ kuriamos technologijos mobiliuosiuose įrenginiuose neveikia taip gerai, kaip turėtų veikti ir dėl daugybės „Mac“ kompiuterių programinių strigimų yra kalta „Adobe Flash“ technologija. Po šios kritikos kilęs didžiulis susidomėjimas tikrosiomis priežastimis, kodėl „Apple“ atsisako „Adobe“ technologijų, paskatino net ir sąmokslų teorijų gimimą – neva, taip „Apple“ ketina monopolizuoti rinką.
Reaguodamas į paaštrėjusią diskusiją S. Jobsas paskelbė viešą laišką, kuriame išvardino pagrindines „Flash“ technologijos atsisakymo priežastis:
- Technologijos uždarumas. „Flash“ technologiją stipriai kontroliuoja „Adobe“. Ir nors pati „iPhone OS“ yra uždara, tačiau pasak S. Jobs visos naudojamos interneto technologijos turėtų būti atviros. Štai todėl vietoje „Flash“, „Apple“ pasirinko HTML5, CSS ir „JavaScript“ – visos jos atviros teigia „Apple“. Be to, pabrėžiama, jog „Flash“ uždarumas yra ekonomiškai nenaudingas. Naudojant HTML 5 standartą atsiranda galimybę internete sukurti pažangią grafinę, animacinę, ir bet kokią kitą informaciją be jokių papildomų įskiepių, kaip kad „Flash“ – kitaip tariant, viską galima kurti pradiniu kodu be trečiųjų šalių įskiepių. Taip sutaupoma daug laiko ir įrenginio energijos resursų. Tuo labiau, jog „Apple“ jau turi nemažą įdirbį su HTML 5 standartu – kompanija yra sukūrusi visiškai atvirą interneto puslapių atvaizdavimo variklį „WebKit“, kuris jau naudojamas „Safari“ interneto naršyklėje, „Google“ telefonų naršyklėse, „Palm“, net pačios populiariausios mobiliosios „Symbian“ sistemos kūrėjai pasirinko „WebKit“, o „BlackBerry“ planuoja naudotį šią technologiją nuo šių metų. Taigi, ši atvira sistema tapo standartu visoms mobiliosioms platformoms, tvirtina „Apple“.
- Tai sprendimas, mažai liečiantis vartotojus. „Adobe“ kompaniją „Apple“ kaltino, jog atisakydama „Flash“saviems vartotojams nesuteikia galimybės naudotis pilnaverčiu internetu su „iPhone“ ir kitais „iPhone OS“ įrenginiais. Tačiau „Apple“ su tuo visiškai nesuteikia ir pateikia tokius pavyzdžius. Kompanijos teigimu, nors internete maždaug 70 proc. visų vaizdo įrašų yra pateikiami naudojant „Flash“, tačiau daugelis vartotojų nė nežino, jog visi šie vaizdeliai gali būti pateikiami pažangesniu H.264 formatu, kuris yra palaikomas „iPhone“, „iPad“ ir „iPod Touch“. Tuo tarpu „Adobe“ apie tai nekalba nenorėdama sumažinti „Flash“ populiarumo. Tuo pačiu „Apple“ įsitikinusi, jog H.264 anksčiau ar vėliau bus pastebėtas, o šiuo metu dėl filmukų neverta per daug graužtis, kadangi „Appstore“ yra specialios programos, skirtos peržiūrėti populiariausių interneto vaizdo tinklapių turiniui. Tuo tarpu „YouTube“ šiuo metu yra sukrovusi maždaug 40 proc. visų interneto filmukų, ji turi specialią „iPhone“ programą, kuri kartu su specialiomis „Vimeo“, „NetFlix“, „Facebook“, ABC, CBS, CNN, MSNBC, „Fox News“, ESPN, NPR, „Time“, „The New York Times“ ir kt. „iPhone“ programomis suteikia galimybę pasiekti didžiąją dalį vaizdo medžiagos internete su „Apple“ telefonu. Tiesa, „Apple“ sutinka su vieninteliu „Adobe“ kaltinimu, jog nesuteikta galimybė su telefonu žaisti „Flash“ žaidimų. Tačiau tuo pačiu klausia, ar tai būtina? Juk „AppStore“ interneto programų parduotuvėje yra daugiau nei 50000 žaidimų, kurių dauguma nemokami. Pabrėžiama, kad „iPhone“ turi pačią didžiausią žaidimų biblioteką mobiliajai platformai pasaulyje.
- Saugumas ir bendroji technologijos sparta. „Apple“ primena, jog antivirusinių programų gamintojas „Symantec“ 2009 tyrime pabrėžė, jog „Flash“ buvo viena daugiausiai saugumo problemų sulaukusių sistemų.Be to, „Apple“ įsitikinimu, „Flash“ yra primoji priežastis, dėl ko dažniausiai „užlūžta“ „Mac“ kompiuteriai. Negana to, įdiegus „Flash“ sumažėtų ne tik saugumas, bet ir sparta. Su tuo tenka sutikti – „Flash“ skydeliai nukrauti puslapiai sueikvoja nemažai kompiuterio resursų, ką jau kalbėti apie telefonus.
- Akumuliatorių ištvermė. „Apple“ teigimu, „Flash“ programos gerokai daugiau sunaudoja resursų, tad ir telefono akumuliatorius ištveria žymiai trumpesnį laiką, nei nenaudojant „Adobe“ technologijų. Problema tame, jog „Flash“ technologija pateikiamos animacijos neleidžia apdoroti techniniame lygyje. O apdorojimas su programine įranga, veikiančia techninės įrangos lygyje, reikalauja per daug energijos. Čia pat pateikiamas šmaikštus palyginimas - tai tas pats, kas raškyti obuolius nuo obels ir nedėti jų iškart į krepšį, o ant žemės, nuo kurios jie vėliau sudedami į krepšį – būtent taip ir veikia „Flash“ programos telefone. Na, o minėtas H.264 standartas palaikomas daugelio telefonų mikroprocesorių aparatiniame lygyje, tad ir vaizdai koduoti šiuo standartu būtų atkuriami techniniame lygyje. Pasak „Apple“ šią sistemą šiuo metu naudoja „Apple“, „Google“, „Vimeo“, „Netflix“ ir daugelis kitų.Nors „Flash“ neseniai buvo atnaujintas šiuo standartu, tačiau yra viena paprasta priežastis, kodėl „Flash“ vis vien šiuo atveju netinka – didžioji dauguma vaizdo medžiagos internete sukurti naudojant senąją koduotę, kurią reikia šifruoti pirmiausia programų lygiu, o tik tada atkurti techninės įrangos lygmeniu. „iPhone“ H.264 vaizdą gali groti iki 10 valandų, tradiciniu būdu koduotą vaizdą galima groti mažiau nei 5 valandas iki akumuliatoriaus pilno iškrovimo.
- Lietimui jautrūs ekranai. Problema tame, jog „iPhone“ sukurti valdyti lietimu, „Flash“ buvo sukurta kompiuteriams ir valdymui pelyte. Tai sukelia problemų, kuomet daug aplikacijų yra programuotos suveikti nuo pelytės užvedimo – tuomet iššoka kontekstinis meniu, kuriame galima pasirinkti kai kurias opcijas. Tačiau lietimui jautrūs ekranai to negalia realizuoti – sistema fiksuoja tik prisilietimo faktą, o ne užvedimą. Žinoma, tokias aplikacijas galima kurti ir su „Flash“, bet kam daryti su ja, o ne su pažangesnėmis ir spartesnėmis technologijomis (HTML 5, CCS, „JavaScript“ ir kt.)?
- Paskutinioji ir viena iš svarbiausių priežasčių – dabartinė „Flash“ technologija yra labai neparanki apps produktų kūrėjams – arba tiksliau, „Apple“ dažnai susiduria su netikusiomis ir netgi kenksmingomis trečiųjų asmenų sukurtomis programomis, naudojančiomis uždaras „Adobe“ technologijas. „Apple“ teigia, jog turi skaudžios patirties, kuomet leidžiant trečiųjų šalių programų kūrėjams suteikti įrangą kurti programoms naudojant jų technologiją, o ne gimtąjį sistemos kodą, atsiranda nestandartinės programos ir jos pablogina visos sistemos vystymosi eigą. Viso šito nebūtų, jeigu įrenginiuose būtų tik atviros ir standartizuotos programos – štai todėl „Flash“ išmanoma į HTML 5 standartą.
Laiške apibendrinama, jog „Flash“ buvo sukurta kaip puiki technologija šiuolaikiniams asmeniniams kompiuteriams, valdomiems su pelėmis. Na, o mobiliojoje eroje iškeliami visai kiti tikslai – čia svarbiausia energijos taupumas, liečiama sąsaja ir atviri interneto standartai – visa tai, ties kur „Flash“ nuvilia.
Ką apie šią kritiką mano „Adobe“ vadovas? Bendrovės „Adobe“ įkūrėjai Čakas Geške ir Džonas Uornokas į kritiką atsakė taip pat atviru laišku. „Adobe“ tinklapyje paskelbtame straipsnyje „Thoughts on Open Market“ jie apkaltino „Apple“ bandant kontroliuoti interneto ateitį.
„Adobe“ direktorių tarybos nariai Geške ir Uornokas sutinka, kad ateityje internetu besinaudojančių mobiliųjų įrenginių bus daugiau nei kompiuterių. Jų teigimu, tada internetas bus pasiekiamas bet kurioje vietoje ir bet kurio metu. Tuo pačiu, jie tvirtina, jog jei kai kurios bendrovės nuspręs uždrausti savo įrenginiuose tam tikras programas ir turinį, tai sumažins inovacinių projektų kiekį, kurios yra interneto varomoji jėga. Laiške labai akcentuojama kūrybos laisvė ir sistemų atvirumas, kuomet galima naudoti įvairias technologijas neskirstant jų į geras ar blogas – tik tai leidžia joms tobulėti, kartu su visu internetu. Čia pat priduriama, jog jokia kompanija – nesvarbu, didelė ar maža, negali kontroliuoti ką ir su kuo kiekvienas programuotojas kurią ir kaip sukuria.
„Adobe“ vadovai taip pat atsakė į kaltimus, kad „Adobe“ išleidžia į rinką „uždaras“ technologijas. Jie pateikė PDF formato pavyzdį ir „PostScript“ puslapių aprašymo kalbą. Nepaisant to, kad šios technologijos vis dar priklauso „Adobe“, bendrovė paskelbė jų specifikacijas. Tai leis kitoms kompanijoms kurti savo programas šių technologijų pagrindu. Taip pat „Adobe“ pasielgė ir su „Flash“ technologija.
Kartu su savo laišku „Adobe“ pradėjo reklaminę kampaniją su šūkiu „We love choice“.