©User:Vassil, CC BY 3.0
Pamirškite seną močiučių patarimą, kad „išsiverksite ir palengvės“.
Naujausias vokiečių ir austrų mokslininkų tyrimas, publikuotas prestižiniame žurnale „Collabra: Psychology“, sudavė triuškinantį smūgį populiariam psichologiniam mitui. Paaiškėjo, kad ašaros ne tik ne visada gydo, bet tam tikrais atvejais veikia kaip emocinis peilis, dar giliau smingantis į jūsų nuotaiką.
Eksperimentas, kuris apnuogino tiesą
Mokslininkai keturias savaites sekė 106 savanorių kasdienybę naudodami specialią išmaniojo telefono programėlę. Skirtingai nei laboratorinėse sąlygose, čia dalyviai fiksavo savo būseną realiu laiku: nuo ašarų priežasties ir intensyvumo iki emocinio lygio praėjus 15, 30 ir 60 minučių po epizodo.
Rezultatai šokiravo: paplitęs įsitikinimas, kad verksmas suteikia greitą katarsį, neturi jokio mokslinio pagrindo. Emocinis ašarų poveikis yra trumpalaikis ir, kas baisiausia, dažnai neigiamas.
Kada verkti yra „nuodas“?
Tyrimo duomenys rodo, kad kritinis faktorius yra priežastis. Mokslininkai nustatė pavojingą tendenciją: jei verkiama dėl asmeninių problemų, ašaros dažniausiai tik sustiprina neigiamas emocijas ir dar labiau numuša teigiamą nusiteikimą.
Ypač ilgi ir sekinantys epizodai (trunkantys 11–13 minučių) fiksuoti dėl vienatvės ar pervargimo. Užuot išvaliusios mintis, tokios ašaros veikia kaip emocinė duobė, iš kurios išlipti tampa dar sunkiau.
Lyčių karas ašarų pakalnėje
Statistika atskleidė ir ryškius skirtumus tarp vyrų ir moterų elgsenos:
- moterų ašaros. Jos verkia dvigubai dažniau (vidutiniškai 6 kartus per mėnesį), jų verksmas ilgesnis ir intensyvesnis. Dažniausios priežastys – konfliktai arba vienatvė;
- vyrų ašaros. Stiprioji lytis pratrūksta rečiau (mažiau nei 3 kartus per mėnesį), o pagrindiniai dirgikliai – bejėgiškumo jausmas arba... žiniasklaidos turinys.
Keista išvada: filmai – saugiausia vieta verkti
Paradoksalu, bet dažniausia ašarų priežastis buvo ne asmeninės tragedijos, o emociškai įkrauti filmai ar kiti medijų produktai. Panašu, kad verksmas žiūrint į ekraną yra saugiausia ašarų forma, nes ji neturi tokio griaunančio poveikio savijautai kaip verksmas dėl realių gyvenimo sunkumų.
Mokslininkai įspėja: jei tikitės, kad ašaros išspręs jūsų vidinį chaosą – klystate. Kontekstas yra viskas, o kartais geriau ne „išsiverkti“, o ieškoti būdų, kaip nutraukti neigiamų minčių grandinę, kol ašaros dar labiau nesugadino jūsų dienos.
