Ateities prognozuotojų nuomone, tradicinė žemės ūkio gamyba priėjo liepto galą: įprastiniai maisto gamybos būdai reikalauja pernelyg daug energijos ir gamina per mažai produkcijos, kad jos pakaktų sparčiai didėjančiai žmonių populiacijai. Tad natūralu, jog bandoma ieškoti kitų būdų, padėsiančių išvengti bado.

Išeitis tik viena – robotizuoti maisto dangoraižiai, kuriuose bus plėtojama hidroponinė augalininkystė ir auginama dirbtinė mėsa, rašo žurnalas „Popular Science“.

Tačiau tai nėra labai originali ir novatoriška idėja - panašų dangoraižį jau net ir planuojama statyti. Tačiau pati idėjos koncepcija ir jos reikalingumas dar nėra iki galo aiškus, tad galime pažvelgti kaip susiklosčiusią situaciją ir jos sprendimą įsivaizduoja mokslininkai.

Iki 2025 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugs nuo 6,6 iki 8 milijardų, o klimato kaitos prognozės gąsdina būsimomis nuolatinėmis sausromis Amerikos Vidurio vakaruose ir mažėjančiais dirbamos žemės plotais Afrikoje bei Azijoje. Nejau išsipildys prieš 200 metų išsakyta matematiko Thomo Malthuso pranašystė, kad žmonijos gausėjimo tempai vieną dieną pralenks žemės ūkio gamybos plėtrą ir pasaulis akis į akį susidurs su visuotinio bado grėsme? Pasak leidinio, pasirinkimas labai aiškus: mums reikia arba peržiūrėti maisto gamybos būdus, arba ruoštis badui.

Kolumbijos universiteto (JAV) profesorius Dicksonas Despommieras ir jo kolegos siūlo problemą spręsti radikaliai – maisto gamybą jie siūlo perkelti į miestuose statomus dangoraižius, kuriuose būtų įrengti modernūs augalininkystės ūkiai. Tokiuose maisto bokštuose būtų plėtojama dirvožemio nereikalaujanti hidroponinė augalininkystė. Atsinaujinantys energijos šaltiniai ir atliekų pavertimas elektros energija sumažintų energijos poreikį, o atsilaisvinusius dabartinių ūkių laukus būtų galima apsodinti anglies dioksidą iš atmosferos sugeriančiais medžiais. Be to, maisto gamybą perkėlus tiesiai į miestus būtų galima labai sumažinti transportavimo kaštus.

Profesoriaus D. Despommiero mokslininkų grupės siūlomas ateities miestų maisto bokštas – tai 200 mln. dolerių kainuojantis 30 aukštų dangoraižis, kuris užimtų visą šiuolaikinio miesto kvartalo plotą. Tokiame dangoraižyje būtų gaminama pakankamai daržovių, vaistų, grūdinių kultūrų ir netgi viščiukų, kad maisto pakaktų 50 tūkstančių žmonių pamaitinti.

„Be atliekų veikiantis maisto gamybos dangoraižis būtų tarsi amžinasis variklis, maitinantis daugybę žmonių“, - aiškina profesorius. Pasak jo, dauguma šiam projektui būtinų technologijų jau sukurtos, ir po tam tikrų optimizavimo darbų jį būtų galima pradėti ir gana greitai įgyvendinti – jei tik jam būtų skirta 0,25 proc. Amerikos fermeriams per praėjusius 10 metų išmokėtų subsidijų dydžio parama, tai yra, 500 mln. dolerių.

Pasak „Popular Science“, tai nėra fantazijos: profesorius D. Despommieras jau konsultuoja investuotojus Abu Dabyje ir Pietų Korėjoje, svarstančius apie maisto dangoraižius projektuojamuose „ekologiniuose miestuose“. Sietlas ir Las Vegas nagrinėja panašias, kiek mažesnio masto koncepcijas. Kada pirmieji maisto dangoraižių lankytojai jų apačioje įrengtose parduotuvėse galės nusipirkti virš jų išaugintų šviežių daržovių ir vaisių, dar neaišku, tačiau tokia perspektyva tampa vis realesnė.