Asociatyvi nuotr.

Galite turėti rimtų pasekmių.

Lenkijoje išimtas DPF filtras anksčiau buvo būdas išvengti priežiūros išlaidų, tačiau vis dažniau tai tampa priežastimi, kodėl automobilis nepraeina techninės apžiūros. Mechanikai ir diagnostai įspėja: naujos procedūros gali atskleisti automobilius „be DPF“ ir turėti rimtų pasekmių.

Kietųjų dalelių filtras (DPF) šiandien yra standartinė daugumos dyzelinių automobilių dalis. Jo paskirtis – sumažinti suodžių išmetimą į atmosferą. Kai kurie savininkai nusprendžia pašalinti šią dalį, kad išvengtų užsikimšimo problemų arba regeneracijos išlaidų. Daugeliu atvejų tokia procedūra buvo nepastebėta techninių apžiūrų metu. Tačiau planai aprūpinti Lenkijos automobilių techninės kontrolės stotis (SKP) naujais kietųjų dalelių matavimo įrankiais rodo, kad situacija keisis.

Sužinokite, kokios pasekmės laukia automobilių savininkų, pašalinusių DPF.

Ar automobilis su pašalintu DPF praeis techninę apžiūrą? Procedūros ir praktika

Oficialiai DPF pašalinimas Lenkijoje yra neteisėtas. Kietųjų dalelių filtras yra išmetimo sistemos dalis ir atitinka transporto priemonės homologacijos reikalavimus. Jei jis pašalinamas arba sugadinamas, automobilis praranda atitiktį išmetamųjų teršalų normoms ir gali būti laikomas netinkamu techninei apžiūrai.

Apžiūros metu diagnostas tikrina išmetimo sistemos būklę, matuoja išmetamųjų dujų emisiją ir gali pastebėti filtro nebuvimą arba neatitikimą normoms. Tačiau praktikoje daugelis automobilių su pašalintu DPF vis tiek praeina apžiūrą, ypač jei savininkas išjungė (užblokavo) klaidos įrašą variklio valdymo bloke, o SKP įranga negalėjo aptikti filtro nebuvimo.

Situacija keičiasi dėl SKP planuojamų „kietųjų dalelių skaitiklių“ diegimo. Jei apžiūros metu bus nustatyta, kad filtro nėra arba išmetamųjų dujų emisija viršija leistinas normas, techninė apžiūra bus neigiama, o automobilis turės būti taisomas, DPF atstatytas ir atlikta pakartotinė kontrolė.

Kaip diagnostai gali nustatyti DPF nebuvimą ar netinkamą veikimą? Pasekmės

Mechanikai ir kietųjų dalelių filtrų specialistai jau dabar naudoja įvairias DPF diagnostikos metodikas: slėgio matavimą prieš filtrą ir po jo, duomenų analizę iš valdymo bloko (ECU), išmetamųjų dujų diferencialinio slėgio tyrimą, regeneracijos ir temperatūros jutiklių stebėjimą. Šios metodikos leidžia nustatyti, ar filtras buvo pašalintas arba veikia netinkamai.

Jei diagnostas nustato filtro nebuvimą arba emisiją, viršijančią leistinas normas, gali būti taikomos šios pasekmės:

Kai kuriose ES šalyse baudos už DPF nebuvimą gali siekti kelis tūkstančius eurų.

Kokia situacija Lietuvoje?

2025 metų duomenimis, Lietuvoje:

Teisiškai: DPF yra transporto priemonės išmetimo sistemos dalis, todėl jo pašalinimas reiškia, kad automobilis neatitinka gamintojo homologacijos ir taršos normų. Tai gali būti pagrindas TA rezultatui – „nepraėjo“.

Praktiškai: daug automobilių su pašalintais DPF vis dar praeina TA, nes patikros metu ne visada atliekami tikslūs kietųjų dalelių matavimai. Iki šiol dažniausiai buvo tik vizualinė apžiūra ir dūmingumo testas, o jis ne visada atskleidžia pašalintą filtrą.

Kas keičiasi: Lietuvoje nuo 2023–2024 m. pradėta diegti kietųjų dalelių skaitiklių technologija (angl. particle counters), kuri matuoja realų dalelių kiekį išmetamose dujose. Su šia įranga automobiliai be DPF arba su neveikiančiu filtru beveik visada neatitinka normų. Tai reiškia, kad DPF išėmimo praktiškai nebeįmanoma „nuslėpti“ per TA.

Pasekmės, jei aptinkama problema su DPF:

Taigi, Lietuvoje tvarka tokia pati, kaip Lenkijoje – su griežtėjančia kontrole ir realia rizika nebeišlaikyti TA be DPF.