Kiekvienas užmiesčio keliais keliaujantis vairuotojas žino tą stingdantį jausmą, kai tamsiame kelkraštyje staiga švysteli žvėries akys.

Susidūrimai su laukiniais gyvūnais Lietuvoje skaičiuojami tūkstančiais, o pasekmės dažnai būna tragiškos. Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ir startuolis „Dok inovacija“ sukūrė sprendimą, kuris gali tapti pigia ir efektyvia alternatyva kilometriniams tinklo tvorų barjerams.

Ši inovacija, pavadinta LAUGAS, yra tikras išmaniosios inžinerijos pavyzdys. Užuot tiesę brangius elektros kabelius ar statę milžiniškas konstrukcijas, lietuviai nusprendė išnaudoti jau esamą infrastruktūrą – paprastus signalinius stulpelius, stovinčius kas 50 metrų. Ant jų sumontuoti autonominiai įrenginiai dieną „miega“ ir kraunasi saulės energija, o sutemus virsta budriais sargais, kurie infraraudonųjų spindulių pagalba skenuoja aplinką.

Kaip tai veikia realybėje?

Sistema veikia pagal paprastą, bet genialią logiką:

• Aptikimas: Jutikliai fiksuoja gyvūno skleidžiamą šilumą 50 metrų spinduliu. Tai reiškia, kad sistema „pamato“ stirną ar briedį dar jam neišbėgus į važiuojamąją dalį.
• Perspėjimas: Vos užfiksavus judesį, ant stulpelio pradeda mirksėti ryškus raudonas signalas.
• Vairuotojo reakcija: Matydamas mirksinčią šviesą iš tolo, vairuotojas gauna aiškų signalą: „Dėmesio, čia pat yra gyvūnas, sulėtink greitį“.

Rezultatai, kurie nepalieka abejonių

Sistemos efektyvumas nebuvo tik teorinis – ji trejus metus buvo testuojama viename pavojingiausių šalies kelio ruožų, kur policija anksčiau nuolat fiksuodavo avarijas. Rezultatas stulbinantis: per visą bandymų laikotarpį šiame ruože tamsiuoju paros metu neįvyko nė vienas susidūrimas su žvėrimis. Inovacija jau įtraukta į oficialias rekomendacijas kaip prioritetinė priemonė saugumui didinti, o šiuo metu vyksta derybos dėl platesnio jos diegimo visoje Lietuvoje.

Kadangi sistema sulaukė didelio pasisekimo testavimo metu, „Via Lietuva“ ir kūrėjai jau numatė konkrečias plėtros gaires.

Kur Lietuvoje išvysime LAUGAS stulpelius?

Šiuo metu pirmenybė teikiama tiems kelio ruožams, kurių negalima aptverti tvoromis dėl gamtosauginių reikalavimų arba kur tvorų statyba yra ekonomiškai neefektyvi.

1. Migracijos koridoriai regioniniuose parkuose

Planuojama, kad sistema bus diegiama ruožuose, kertančiuose Anykščių, Labanoro ir Nemuno kilpų regioninius parkus. Čia tradicinės tvoros dažnai trukdo natūraliai gyvūnų migracijai, o išmanieji stulpeliai leidžia žvėrims judėti laisvai, įspėdami vairuotojus tik tada, kai tai būtina.

2. Magistralinių kelių „juodosios dėmės“

Analizuojami A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) ir A2 (Vilnius–Panevėžys) tam tikri įvažiavimai bei jungiamieji keliai. Nors magistralės aptvertos tvoromis, žvėrys dažnai atklysta per nuovažas ar sankryžas. Išmanioji sistema čia tarnautų kaip papildomas saugiklis „plyšiuose“.

3. Miškingi rajoniniai keliai aplink didmiesčius

Didelis dėmesys skiriamas priemiesčių zonoms, kur intensyvus eismas derinasi su tankiais miškais:

• Aplink Vilnių: Nemenčinės ir Molėtų plento atkarpos.
• Aplink Kauną: Kleboniškio miško prieigos ir kelias link Kulautuvos.