©BrayLockBoy, CC BY-SA 4.0
Skaičiai, kurie neleidžia meluoti.
Nors viešojoje erdvėje vis dažniau skamba raminantys pranešimai apie stabilizuotą infliaciją, Lietuvos vartotojų piniginės rodo kitą realybę. Po 2022-ųjų rekordinio 19,7 % šuolio, kainų lygis Lietuvoje ne tik „užsidarė“ aukštumose, bet ir toliau demonstruoja pavojingus augimo ženklus.
Skaičiai, kurie neleidžia meluoti
Lietuvos ekonomika stovi ant paradoksalios ribos. Štai pagrindiniai rodikliai, apibrėžiantys mūsų šiandieną:
- būsto kainų anomalija. Nuo 2015 m. būstas Lietuvoje pabrango net 135,5 % – tai vienas didžiausių šuolių visoje Europos Sąjungoje;
- infliacijos prognozės. Nors 2024 m. fiksavome laikiną atoslūgį (apie 0,9 %), prognozuojama, kad 2025 m. metinė infliacija vėl gali kilti iki 3,5–4,9 % ribos;
- atlyginimų ir kainų lenktynės. Vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ Lietuvoje 2025 m. pasiekė apie 1484 EUR. Tačiau paslaugų infliacija išlieka aukšta (apie 6 %) būtent dėl sparčiai augančių darbo sąnaudų.
Kodėl piniginės tuštėja sparčiau?
Ekonomistai įspėja apie kelis kritinius faktorius:
- valdžios sprendimų įtaka. Nuo 2026 m. sausio pakelti akcizai degalams, tabakui bei alkoholiui, o sugrąžintas PVM tarifas šilumos energijai tiesiogiai didina namų ūkių išlaidas.
- energetikos ruletė. Nors didmeninė elektros kaina 2025 m. svyravo apie 85 Eur/MWh, galutinė kaina vartotojams gruodį siekė apie 27 ct/kWh. Prognozuojama, kad 2026 m. elektros kainos išliks aukštos – tarp 16 ir 20 ct/kWh be valstybės subsidijų.
- kartelių šešėlis. Konkurencijos taryba pastebi, kad galimi karteliniai susitarimai kai kuriuose sektoriuose kainas gali nepagrįstai išpūsti 10–20 %.
Ko laukti artimiausiu metu?
Ateinančių metų scenarijus primena „vėsų dušą“. Nors BVP augimas prognozuojamas apie 2,6 %, vartotojams tai mažai ką sako, kai maisto kainų lygis Lietuvoje jau pasiekė 78,5 % ES vidurkio. Tai reiškia, kad pigios šalies etiketę galutinai keičiame į brangios valstybės statusą, kurioje technologinis efektyvumas kol kas nespėja amortizuoti augančių sąnaudų.
Svarbi detalė: didžiausią įtaką metinei infliacijai 2026 m. pradžioje darė būtent degalai, šilumos energija ir restoranų paslaugos.
