©No machine-readable source provided
Šį įvykį tiesiogiai sieja su Rusijos žvalgybos operacija.
Lietuva atsidūrė kibernetinio fronto linijoje. Po masinio duomenų nutekėjimo, kurio metu buvo pažeista daugiau nei 600 000 nacionalinių registrų įrašų, šalyje paskelbta aukščiausio lygio parengtis. Nors oficialus kaltininkas dar neįvardytas, šešėlis krenta ant Kremliaus „hibridinio karo“ mašinos.
Smūgis valstybės pamatams
Penktadienį Generalinė prokuratūra patvirtino: ataka buvo nukreipta į jautriausius taškus – Nekilnojamojo turto ir Juridinių asmenų registrus. Įsilaužėliai pasinaudojo įgaliotų įstaigų paskyromis, o tai rodo itin aukštą operacijos pasirengimo lygį.
Incidento pasekmės:
- paveikta per 600 000 oficialių įrašų;
- atsistatydino „Registrų centro“ vadovas Adrijus Jusas;
- blokuotos įtartinos paskyros, sugriežtinta prieiga prie visų valstybinių sistemų.
Kas stovi už išpuolio?
Nors prokurorai diplomatiškai kalba apie „užsienio valstybės“ pėdsaką, politikai nevynioja žodžių į vatą. Seimo narys Laurynas Kaščiūnas šį įvykį tiesiogiai sieja su Rusijos žvalgybos operacija.
Anot jo, pavogti duomenys – tai ne tik skaičiai, bet ir ginklas. Nusikaltėlių rankose galėjo atsidurti žvalgybos pareigūnų, kariškių, diplomatų ir aukščiausių šalies politikų namų adresai bei asmeninė informacija. Tai atveria duris šantažui, sekimui ir tiesioginiam spaudimui.
Hibridinis karas – naujoji realybė
Šis išpuolis nėra atsitiktinumas. Lietuva ir kitos Baltijos šalys pastaruoju metu patiria beprecedentį spaudimą, kuris apima:
- kibernetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą;
- fizinį sabotažą, padegimus ir vandalizmo aktus;
- dronų aktyvumą virš strateginių objektų ir sostinės.
Šis duomenų nutekėjimas – rimtas perspėjimas, kad skaitmeninis saugumas šiandien yra nebe IT skyriaus rūpestis, o nacionalinio išlikimo klausimas. Lietuva lieka budrumo būsenoje, ruošdamasi galimiems naujiems „hibridinio karo“ etapams.
