©Soviet Visuals
Seksas Sovietų Sąjungoje
Po 1917 m. revoliucijos buvo minčių „laisvą meilę“ (seksą) naudoti kaip demografinio augimo įrankį, o santuoka buvo paskelbta blogu tautos carinės praeities reliktu. Taigi, iš tiesų galima sakyti, kad tais laikais vyko visapusiška seksualinė revoliucija.
1920-ieji SSRS buvo pažymėti avangardinėmis įsitikinimų sistemomis, apimančiomis laisvą meilę ir atvirą erotiką. Tačiau sovietų valdžia netrukus suprato, kad naujajai valstybei šie moraliniai principai nėra naudingi, ir pakeitė šią politiką, nukreipdama tautą į griežtai puritonišką kursą. „Seksualinis palaidumas“ pradėtas suvokti kaip kapitalizmo reliktas, todėl nepriimtinas.
©Soviet Visuals, David Turnley
SSRS atvirai diskutuoti apie seksą greitai tapo tabu, skirta tik draugų ar įsimylėjėlių pokalbiams jų namuose. Be to, nuo 1930-ųjų vidurio ir vėliau Sovietų Sąjungoje beveik nebuvo jokio lytinio švietimo (skirtingai nei anksčiau Lenino bolševikų eksperimentuotojų, kovojusių su lytiškai plintančiomis ligomis, ir daugybe kitų problemų).
Tačiau devintajame dešimtmetyje, prasidėjus perestroikai, sovietinė žiniasklaida pradėjo skelbti informaciją apie seksą, kontracepciją ir susijusias temas. Tik tada seksas vėl grįžo į viešąją erdvę – tai liudija didžiulis meno sprogimas, ypač vėlyvojo sovietmečio ir ankstyvosios Rusijos kine.
