Prancūzų pilotas Bruno de Faletansas ir sovietų radistė, 1943 m.

Stalino parama de Goliui

Stalinas suprato, kad Londono ir Vašingtono tandemui reikia atsvaros. Štai kodėl Kremlius karo metu palaikė de Golį kaip vyriausiąjį Prancūzijos atstovą, o sąjungininkai iš pradžių nenorėjo priimti tokio generolo statuso. „Normandijos-Nemuno“ kovotojai simbolizavo Stalino paramą de Goliui.

Stalino požiūris į de Golį ir Prancūziją buvo svarbus Paryžiui. Kai karas baigėsi, Prancūzija atsidūrė tarp pergalingų šalių, o Stalino parama užtikrino Prancūzijos vietą JT Saugumo Taryboje. JAV prezidento Franklino Roosevelto pirminiame JT vadovaujančios organizacijos plane Prancūzijos nebuvo.

Eskadrilės „Jak-3" pildomas degalais

Po nacizmo pralaimėjimo „Normandija-Nemunas“ liko svarbiu sovietų ir prancūzų bendradarbiavimo simboliu, nepaisant Šaltojo karo, o gal, priešingai, dėl jo.

Prancūzų eskadrilė priminė, kad SSRS turėjo paramą didelėje Vakarų sostinėje, o Prancūzija Sovietų Sąjungai taip pat buvo svarbi, nes Prancūzijos komunistų partija buvo antra stipriausia Europoje po Italijos komunistų.

Eskadrilė Lietuvoje

„Normandijos“ eskadrilė 1944 m. buvo dislokuota Alytaus aerodrome. Iš čia prancūzų lakūnai beveik 2 mėnesius vykdė karines operacijas prieš nacistinę Vokietiją.

Būtent Alytuje „Normandijos“ eskadrilę pasiekė žinia, kad už karinius nuopelnus jiems bus suteiktas ir „Nemuno“ vardas. Karo metu miestas buvo sugriautas, tačiau savo prisiminimuose lakūnas Fraçois de Geoffre Alytų apibūdino, kaip „puikių vilų supamą miestą“.

Paminklinis akmuo „Normandija-Nemunas“ eskadrilei prie Alytaus aerodromo

1981 m. Alytuje prie aerodromo, kuriame bazavosi legendinė eskadrilė buvo atidengtas paminklinis akmuo.  2014 m. viena iš Alytaus gatvių buvo pavadinta Normandijos–Nemuno vardu.

„Normandija-Nemunas“ filmuose

„Normandija-Nemunas“ istorija buvo išpopuliarinta visoje SSRS, o pirmasis filmas, vaizduojantis eskadrilės pilotus, pasirodė kino teatruose 1946 m. Tai buvo komedija „Troublesome Enterprise", kurioje vaidino būsimas garsus sovietinio teatro režisierius Jurijus Lubimovas.

Tarp Lietuvos žiūrovų labiau žinomas 1978 metais nufilmuotas romantinis-istorinis filmas „Markizas ir piemenaitė“, kuriame numuštą prancūzų pilotą slaugo vietinio kaimo gyventojai, o tarp prancūzo ir lietuvaitės įsižiebia meilė. 

Filmą pamatyti galite čia.