©Kremlin.ru, CC BY 4.0
Kodėl diskusijos nebeturi prasmės?
Svarstymai apie tai, kurios valstybės kariuomenė yra galingiausia, dažnai paskęsta subjektyviose diskusijose apie „analogų neturinčius“ ginklus ar istorinę šlovę. Tačiau atmetus propagandines emocijas ir pažvelgus į grynąją matematiką, išryškėja vaizdas, kuris Rusijai yra daugiau nei nepatogus.
Geriausiai šį milžinišką atotrūkį iliustruoja vienas konkretus palyginimas ore. Tai dviejų moderniausių orlaivių akistata: JAV pasididžiavimo F-35 ir Rusijos vilties Su-57.
Popieriniai tigrai prieš pramoninį konvejerį
Rusija ir jos karinės pramonės gerbėjai Su-57 pristato kaip penktos kartos naikintuvą, turintį tapti tiesioginiu atsaku amerikiečių F-35. Jei vertintume tik technines specifikacijas „popieriuje“, abiejų pusių stovyklos galėtų ginčytis valandų valandas. Tačiau karinė galia nėra matuojama vienu parodomuoju skrydžiu – ji matuojama realiu vienetų skaičiumi fronte.
Objektyvūs skaičiai yra negailestingi:
- Rusija šiuo metu turi 14 vienetų Su-57. Tai viskas, ką šalis sugebėjo sukonstruoti per ilgus metus, skendėdama korupcijos skandaluose ir gamybos vėlavimuose.
- JAV šiuo metu pagamina maždaug 13 naikintuvų F-35... per mėnesį.
Tai reiškia, kad kol Rusija džiaugiasi kiekvienu nauju lėktuvu, JAV per vieną mėnesį faktiškai atkuria visą Rusijos „penktos kartos“ parką.
Santykis 42 prieš 1: kodėl diskusijos nebeturi prasmės?
Šiuo metu JAV disponuoja maždaug 630 veikiančių F-35 naikintuvų, o ilgalaikiuose planuose numatyta šį skaičių padidinti iki 2500. Tuo tarpu Rusijos galimybės pagaminti bent dar keliolika Su-57 išlieka dideliu klausimu dėl gilaus sisteminio neefektyvumo.
Net jei aklai patikėtume pačiomis optimistiškiausiomis Kremliaus pasakomis apie tai, kad Su-57 yra pranašesnis už savo vakarietišką analogą, matematika viską sustato į vietas. Šiandien JAV turi 42 naikintuvus F-35 kiekvienam egzistuojančiam Su-57.
Karinėje strategijoje diskusijos apie pranašumą dažniausiai vyksta santykiu 1:1. Tačiau net patys aistringiausi rusų technikos gerbėjai nedrįsta teigti, kad vienas Su-57 galėtų atlaikyti 42-iejų moderniausių pasaulio naikintuvų puolimą.
Išvada viena
Šis atotrūkis nėra tik apie aviaciją. Tai puikus pavyzdys, rodantis fundamentalų skirtumą tarp dviejų karinių mašinų: vienoje pusėje turime realią pramoninę galią ir masinę gamybą, kitoje – pavienius „stebuklingus“ prototipus, kurie labiau skirti paradams, o ne realiam dominuojamam konfliktui. Skirtumas tarp JAV ir Rusijos šiuo atžvilgiu yra nebe procentinis, o dešimteriopas.
