©HutchRock, Free Pixabay license
Padangos – vis dar problema.
Lenkijos įstatymo dėl švaros ir tvarkos palaikymo savivaldybėse pakeitimas kelia daug emocijų. Kai kurios idėjos sulaukia pagyrų, tačiau kur kas daugiau yra kritinių pastabų.
Atliekų tema itin svarbi, tad nenuostabu, jog jai skirtas atskiras įstatymas. Rugsėjo pabaigoje turėtų būti pristatytas naujas šio įstatymo pakeitimo projektas. Dabartinė jo redakcija sulaukia daug kritikos tiek iš savivaldybių, tiek iš gyventojų.
Mažai žmonių moka už atliekas
Aplinkos ir klimato viceministrė Anita Sowińska teigė, kad, jų skaičiavimais, net 20 proc. žmonių nemoka už atliekų išvežimą. Nacionaliniu mastu tai yra reikšminga gyventojų dalis.
Įstatymo pakeitimu siekiama padėti pasiekti aukštus perdirbimo rodiklius. Vis dėlto verta paminėti, kad Europos Komisija jau sutiko sumažinti šiemet numatytą rodiklį nuo 55 iki 50 proc. Be to, po planuojamų pakeitimų savivaldybės turėtų gauti daugiau įrankių efektyviau tikrinti atliekų deklaracijas.
Naujoje įstatymo redakcijoje numatoma įtvirtinti:
- privalomą sąlygų nustatymą selektyviam atliekų rūšiavimui,
- galimybę susieti rinkliavos dydį su atliekų kiekiu,
- geresnį ir efektyvesnį rinkliavų surinkimą,
- lengvatas žmonėms, atsidūrusiems sudėtingoje gyvenimo situacijoje, bei smulkiems verslininkams,
- specialias nuolaidas namų ūkiams, kurie kompostuoja bioatliekas,
- didesnį prieinamumą prie atliekų rūšiavimo aikštelių.
Padangos – vis dar problema
Ekspertai pabrėžia, kad įstatymo pakeitimai nėra tobuli. Vienas pavyzdys – trūksta anksčiau žadėtų nuostatų dėl padangų ir pelenų. Tokios atliekos surenkamos dideliais kiekiais, tačiau jos neįtraukiamos į perdirbimo rodiklius.
Savivaldybės rūšiavimo aikštelėse padangas priima kaip buitines atliekas, bet jų negalima įskaičiuoti į perdirbimo statistiką – nors jos ten ir patenka.
Taip susidaro paradoksali situacija: padanga, atiduota į rūšiavimo punktą, nėra laikoma perdirbta atlieka, tačiau ta pati padanga, jeigu būtų išmesta prie mišrių atliekų (kas yra neteisėta), jau būtų įskaičiuota į perdirbimą.
Kalbant apie pelenus, nors jie yra mineralinė atlieka, galinti turėti praktinį pritaikymą, pavyzdžiui, kelių statyboje ar kaip izoliacinė medžiaga, įstatymas juos priskiria paprastoms sąvartyno atliekoms.
Kaip matyti, padangos išlieka didžiule problema. Nauja redakcija nenumato jokių pokyčių dėl jų surinkimo ar oficialaus perdirbimo. Vadinasi, vairuotojams tenka patiems spręsti, ką daryti su senomis padangomis.
Situacija Lietuvoje
Senos padangos priskiriamos prie netinkamų naudoti atliekų, todėl jų negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius ar palikti gamtoje. Yra keli būdai, kaip jas tvarkingai priduoti:
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės
- Gyventojai gali nemokamai priduoti senas padangas savivaldybės aikštelėse.
- Paprastai priimama iki 4–5 padangų per metus vienam gyventojui.
- Padangos turi būti numontuotos nuo ratlankių.
Autoservisai ar montavimo dirbtuvės
- Keičiant padangas servise, darbuotojai privalo priimti senas padangas.
- Priima tiek, kiek pakeičiama.
Padangų pardavėjai / platintojai
- Perkant naujas padangas, pardavėjas privalo priimti tiek senų, kiek perkama naujų.
- Senos padangos turi būti skiriamos tam pačiam transporto priemonės tipui.
Specializuotos atliekų tvarkymo įmonės
- Kai kurios įmonės užsiima padangų surinkimu ir perdirbimu, todėl galima kreiptis tiesiogiai.
Ką svarbu žinoti
- Draudžiama: mesti padangas miške, palikti prie konteinerių ar pakelėje. Už tai gresia baudos.
- Negalima deginti padangų, nes jos išskiria kenksmingas medžiagas.
- Priduodant padangas, patogiausia tai daryti rudenį arba pavasarį, kai dauguma vairuotojų keičia sezonines padangas.
