©crayolarabbit, CC BY-SA 2.0
Mėlynė susiformuoja kraujui iš pažeistos kraujagyslės išsiliejus į audinius.
Nors mėlynės po traumų ar sutrenkimų yra natūralus reiškinys, specialistai pataria sunerimti, jei jos atsiranda be aiškios išorinės priežasties. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atvejams, kai:
- Aptinkama ne mažiau kaip 5 mėlynės vienu metu.
- Darinių skersmuo yra didesnis nei 1 centimetras.
- Mėlynės atsiranda ne ant galūnių, o ant liemens ar kitų kūno vietų.
Mėlynės spalvos kitimo ciklas
Mėlynė susiformuoja kraujui iš pažeistos kraujagyslės išsiliejus į audinius. Spalvos kaita indikuoja gijimo procesą:
- Raudonai melsva: spalvą suteikia eritrocitai.
- Žalsva: eritrocitams skilus, susidaro biliverdinas.
- Gelsva: biliverdinui virtus bilirubinu.
Pagrindinės medicininės priežastys
Savaiminis mėlynių atsiradimas gali įspėti apie sutrikusį kraujo krešėjimą ar kraujagyslių būklę:
- Trombocitopenija: sumažėjęs trombocitų kiekis kraujyje, dėl ko lėtėja krešėjimas. Tai gali būti susiję su imuninės sistemos klaidomis, kai organizmas pats naikina savo trombocitus.
- Hemofilija: liga, kurios metu trūksta kraujo krešėjimo faktorių, todėl kraujas nesutirštėja.
- Vaskulitas: kraujagyslių sienelių uždegimas. Tai alerginė reakcija į infekcijas, vaistus ar aplinkos veiksnius, dėl kurios pažeidžiami kapiliarai ir padidėja jų pralaidumas.
Išoriniai veiksniai ir mityba
Specialistai pažymi, kad polinkį į mėlynes gali padidinti ne tik ligos, bet ir tam tikrų medžiagų vartojimas, kuris skystina kraują arba veikia kraujagysles:
- Vaistai: aspirinas, nuskausminamieji, antibiotikai.
- Papildai ir maistas: ginkmedžio preparatai, dideli kiekiai česnako ar imbiero.
- Kitos medžiagos: alkoholis.
