©Courtesy NASA/JPL-Caltech, Atvira licencija
Jo mastai – protu sunkiai suvokiami.
Astronomai užfiksavo neįtikėtiną ir itin retą reiškinį, kuris privertė sunerimti net visko mačiusius tyrėjus. Galaktikos J1007+3540 širdyje tūnantis monstras – supermasyvi juodoji skylė – staiga „atgijo“ po daugiau nei 100 milijonų metų trukusio miego.
Milžiniškas „išsiveržimas“ kosmoso tyruose
Kaip skelbiama prestižiniame žurnale „Astronomy & Astrophysics“, šis objektas ilgą laiką buvo laikomas snaudžiančiu ir nekeliantis jokio aktyvumo. Tačiau ramybės periodas baigėsi su trenksmu. Mokslinis agregatorius „ScienceDaily“ šį procesą lygina su katastrofišku ugnikalnio išsiveržimu, tik jo mastai – protu sunkiai suvokiami.
Prabudusi juodoji skylė į kosmosą pradėjo sviesti galingas čiurkšles (angl. jets). Tai neįtikėtinai karštos plazmos srautai, kurie tarsi kosminiai lazeriai perskrodė erdvę. Jų ilgis siekia beveik 1 milijoną šviesmečių – tai atstumas, prieš kurį nublanksta net mūsų Paukščių Tako galaktika.
Detektyvinis darbas radijo bangomis
Šį kosminį „pabudimą“ mokslininkams pavyko susekti tik dėl itin tikslaus tarptautinio bendradarbiavimo. Pasitelkę Nyderlanduose ir Indijoje esančius radijo teleskopų tinklus, astronomai sugebėjo užfiksuoti signalus, kurių šaltinis tylėjo milijonus metų.
Šis radinys fundamentaliai keičia supratimą apie tai, kaip greitai ir kodėl galaktikų centruose esantys objektai gali pereiti iš visiškos ramybės į ekstremalų aktyvumą. Kol kas lieka neatsakytas pagrindinis klausimas: kas privertė šį kosminį gigantą „atsimerkti“ būtent dabar?
