Auksas

Pirminis instinktas išliko – mes pasitikime tuo, kas blizga ir yra sunku.

Auksas neturi jokios praktinės vertės išgyvenimui – jo nepavalgysi ir juo nepasistatysi namų. Tačiau tūkstančius metų žmonija dėl šio minkšto, geltono metalo žudė, griovė imperijas ir kūrė legendas. Nauja knyga „The Golden Thread“ atveria duris į paauksuotą mūsų psichologijos istoriją, kurioje auksas yra daugiau nei cheminis elementas – tai kolektyvinė hipnozė.

15 000 dolerių už „tylą“ prie stalo

Devintajame dešimtmetyje Lloydas Blankfeinas, būsimasis banko „Goldman Sachs“ milžinas, nusipirko vieną kilogramą aukso. Tuo metu tai kainavo apie 15 000 JAV dolerių (šiandienos verte – apie 50 000 JAV dolerių). Savo memuaruose „Streetwise“ jis prisipažįsta: tai nebuvo racionali investicija. Tai buvo eksperimentas.

L. Blankfeinas nešdavosi šį aukso luitą į vakarienes ir duodavo svečiams palaikyti. Rezultatas visada būdavo tas pats – nejauki, beveik religinė tyla.

Kodėl būtent auksas? Mokslinis paradoksas

Mokslininkai kelia klausimą: kodėl ne sidabras ar varis? Atsakymas slypi chemijoje ir retume. Auksas nerūdija, netamsėja ir nereaguoja su oru – jis yra „amžinas“. Tai vienintelis spalvotas metalas (be vario), kuris gamtoje randamas grynas.

Senovės civilizacijoms tai atrodė kaip sustingusi saulės šviesa. Šiandien ši manija persikėlė į technologijas ir finansų serverius, tačiau pirminis instinktas išliko – mes pasitikime tuo, kas blizga ir yra sunku.

Auksinis narvas: nuo senovės iki Volstryto

Istorija rodo, kad auksas yra didžiausia žmonijos sukurta iliuzija, tapusi realybe. Mes sukūrėme sudėtingas bankines sistemas, kriptovaliutas ir skaitmeninius pervedimus, tačiau krizės akivaizdoje visi vėl atsigręžia į tą patį geltoną luitą, kurį L. Blankfeinas prieš 40 metų rodė savo draugams.

Auksas yra vienintelis dalykas pasaulyje, kurio vertė priklauso tik nuo vieno faktoriaus – mūsų bendro susitarimo, kad jis yra vertingas. Ir, kaip rodo praktika, šis susitarimas yra stipresnis už bet kokią logiką.