Vienas „Google“ įkūrėjų, Sergejus Brinas, kalbėdamas TED konferencijoje Los Anžele užsipuolė telefonus. Telefonai, pasak pono Brino neleidžia mums natūraliai bendrauti. Jie yra nenatūralus barjeras, trikdis, kliūtis žmonėms išlaikyti įprastą kontaktą susitikus akis į akį.
Telefonas tapo priemone pabėgti nuo nepatogių situacijų, iškentėti nuobodžius posėdžius ir susitikimus apsimetant, kad jo ekrane ieškoma informacijos ar atsakoma į svarbius elektroninius laiškus. Net ir už tokio nediduko ekrano vaikai sugeba atsitverti nuo tėvų, viena jaunos poros pusė nuo kitos.
„Telefonas yra nervingas įprotis“, – sako Sergejus Brinas. – „Jei rūkyčiau, verčiau rinkčiausi cigaretę – bent atrodyčiau šauniai. Aš gi ištraukiu telefoną ir žiūriu į jo ekraną, tarsi turėčiau padaryti ką nors svarbaus. Supratau, kaip dažnai aš elektroniniu paštu tiesiog atsitveriu nuo pasaulio“.
Gali pasirodyti keista girdėti tokius žodžius iš bendrovės, sukūrusios vieną populiariausių operacinių sistemų išmaniesiems telefonams, vadovo. Tačiau tik tol, kol sužinai, kad „Google“ rinkodarai telefonai jau nebėra patraukli naujiena. Dabar atėjo „Google Glass“ laikai.
„Google Glass“ yra praplėstosios tikrovės akiniai su integruotu kompiuteriu. Akinių rėmelyje paslėpti lustai, o vaizdas projektuojamas tiesiai ant akinių stiklo. „Google Glass“ valdomi balsu.
Žinant, kad netrukus „Google“ savo akinius ketina pristatyti rinkai, pono Brino kalba tampa lengviau paaiškinama. Kaip jo mokytojas Steve`as Jobsas pristatydamas „iPad“ prabilo apie erą „po kompiuterių“, taip Sergejus Brinas dabar bevelytų kalbėti apie erą „po telefonų“. Tačiau labai jau keistus argumentus tam pasirinko.
Nereikia itin lakios vaizduotės pamatyti „Google Glass“ kaip tobulą atsitveriančio nuo žmonių asmens atributą:
- jei telefonas nedengia aplinkos vaizdo, tai išmanieji akiniai gebės tai padaryti visiškai (net jei ne pirmasis jų modelis);
- telefono naudojimas yra pastebimas, akinių – ne (ypač jei jie nešiojami nuolat) – nebent iš sustingusios veido išraiškos galėtum pastebėti, kad pašnekovas yra „išėjęs“;
- jei telefonu filmuojama ar fotografuojama, tai dažniausiai atkreipia dėmesį; kai filmuos akinių vaizdo kamera, mes nežinosime.
Akivaizdu, kad jei jau telefonas matomas kaip artimo žmogiško bendravimo trikdis, tai akiniai turėtų visiškai šiurpinti.
Bus išsigandusių tų naujųjų akinių, tikrai bus. Žiniasklaida nepraleis progos pabrėžti atvejus, kai užsižiūrėjęs į „tvoros“ vaizdą koks nelaimėlis palįs po pravažiuojančio automobilio ratais ar liuoktelės nuo tilto. Tiesa, privalumų išmanieji akiniai turėtų kur kas daugiau:
- susiraukusį bambantį viršininką galėsite pakeisti ekrane pasirinktos lyties fotomodeliu ar kalbančia kate;
- susirinkimai taps geidžiami kaip proga pasivyti praleistus TV serialus;
- apipelijęs pradrėkęs kambario kampas nebeerzins, nes bus pakeistas paauksuotų lipdinių vaizdu iš Prezidentūros ar kokio kito rūmo.
Tokius praplėstosios tikrovės scenarijus galėtume tęsti ir tęsti, bet nė vienas iš jų nepaaiškina, kaip „Google Glass“ padės suartinti technologijų neva atskirtus žmones. Nebent mes visi nesupratome pono Brino ironijos…
