Ne visos aliuminio folijos pusės veikia vienodai.

Ne visos aliuminio folijos pusės veikia vienodai. Sužinokite, kurią pusę naudoti kepant, o kurią – laikant maistą, kad jis išliktų sveikesnis ir šviežesnis.

Blizgi ir matinė pusės: kuo jos skiriasi?

Aliuminio folija turi dvi skirtingas puses – blizgią ir matinę, ir kiekviena jų atlieka savitą funkciją. Šis skirtumas atsiranda dėl gamybos proceso: gaminant foliją, ploni aliuminio lakštai vyniojami poromis. Išorinis sluoksnis, besiliečiantis su poliruotu voleliu, tampa blizgus, o vidinis – matinis ir šiek tiek šiurkštesnis.

Tai ne estetikos klausimas, o technologinis procesas, turintis įtakos medžiagos šiluminėms ir optinėms savybėms.

Blizgioji folijos pusė atspindi šilumą, o matinė – ją sugeria ir išsklaido. Todėl nuo to, kurią pusę naudosite, gali priklausyti, kaip gerai maistas išlaiko šilumą.

Blizgioji pusė – kepimo paslaptys

Kepant mėsą, žuvį ar daržoves orkaitėje, blizgioji folijos pusė turėtų būti nukreipta į vidų – link maisto.
Taip šiluma geriau atsispindi nuo folijos paviršiaus ir tolygiau pasiskirsto aplink maistą, išlieka plėvelės viduje, kepimas vyksta tolygiau, o patiekalai išlieka sultingesni ir aromatingesni.

Tyrimai rodo, kad šilumos sugerties skirtumas tarp folijos pusių gali siekti iki 10 %. Tokio skirtumo pakanka, kad kepimas būtų tolygesnis, o energijos sąnaudos – mažesnės.

Ši savybė ypač svarbi kepant ant grotelių: blizgioji pusė atspindi spinduliuojančią šilumą, todėl gležni produktai neperdega, o jų vidus įkaista tolygiai.

Matinė pusė – kam ji skirta?

Pakuojant maistą – pavyzdžiui, sumuštinius, sūrį ar vakarienės likučius, – taisyklė priešinga: matinė pusė turi būti prie maisto, o blizgioji – išorėje.

Blizgioji pusė atspindi aplinkos šilumą (pavyzdžiui, kai atidaromos šaldytuvo durelės), o matinė padeda palaikyti tolygią temperatūrą pakuotės viduje.

Rezultatas – maistas ilgiau išlieka šviežesnis, o temperatūros svyravimai mažiau veikia jo struktūrą. Tai ypač svarbu jautriems produktams – sūriui, šaltai mėsai ar virtoms daržovėms.

Tai ne magija, o tiesiog fizikos dėsniai – šilumos laidumas ir atspindys.

Kas nutinka, jei foliją naudosite atvirkščiai?

Nieko tragiško – maistas vis tiek iškeps, o sumuštinis nesuges. Tačiau skirtumai vis dėlto pastebimi:

• kepant maistas gali iškepti lėčiau ir netolygiai;
• šaldytuve produktai gali greičiau prarasti šviežumą;
• šiluminė energija bus panaudota mažiau efektyviai.

Nedidelis folijos padėties pakeitimas gali padėti sutaupyti energijos ir pagerinti maisto skonį.

Ko nedaryti su aliuminio folija

Nors aliuminio folija labai praktiška, ji tinka ne viskam. Štai keli svarbūs įspėjimai:

• Nenaudokite jos mikrobangų krosnelėje – folija gali kibirkščiuoti ir sugadinti prietaisą;
• Nevyniokite rūgščių produktų (pvz., pomidorų, citrusinių vaisių, marinuotų agurkėlių) – rūgštys reaguoja su aliuminiu ir gali suteikti maistui nemalonų metalo prieskonį;
• Nelaikykite folijos kartu su metaliniais indais – tai gali paskatinti elektrochemines reakcijas;
• Nenaudokite folijos pakartotinai – dėl mikroįtrūkimų į maistą gali patekti aliuminio dalelių.

Folijos sauga: ką sako mokslas

Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikatai pavojingas aliuminio kiekis į maistą patenka tik tuomet, kai folija naudojama netinkamai – ypač gaminant rūgščius ar sūrius patiekalus ir esant itin aukštai temperatūrai (virš 220 °C).

Todėl kasdieniam maisto gaminimui įprastomis sąlygomis aliuminio folija laikoma saugia, jei laikomasi pagrindinių naudojimo taisyklių.

Kaip naudoti foliją, kad ji veiktų geriausiai

• Kepant – blizgioji pusė į vidų, link maisto;
• Laikant maistą – blizgioji pusė į išorę, matinė prie maisto;
• Venkite rūgščių produktų ir labai aukštos temperatūros;
• Naudokite tik vienkartinę, švarią foliją.

Apibendrinant:

Blizgioji aliuminio folijos pusė atspindi šilumą, o matinė – ją sugeria.

Tinkamai naudojama folija padeda tolygiau iškepti maistą, ilgiau išsaugoti jo šviežumą ir net sumažinti energijos sąnaudas.