©Ekrano kopija
Didelio masto projektas, kuriuo siekiama pakeisti visos Azijos logistiką, jau pasiekė finišo tiesiąją.
Kinija aktyviai vykdo Pinglu kanalo, 134 kilometrų ilgio didžiojo vandens kelio, statybą, rašo „EcoNews“.
Šis projektas leis vandenynų laivams plaukti giliai į žemyną, upių kelius paverčiant tarptautiniais jūrų greitkeliais.
Kanalą planuojama baigti tiesti iki 2026 m. pabaigos. Ekspertai teigia, kad trumpesnis kelias iš esmės pakeis prekių išvežimo iš Kinijos būdą.
The 135 km, $100 billion Pinglu Canal will connect China’s rivers to the sea and speed up trade with Southeast Asia.pic.twitter.com/Yf3kOufetP
— Massimo (@Rainmaker1973) November 19, 2025
Neseniai projektas pasiekė svarbų etapą – atidarytas Džikai tiltas (Zicai Bridge) – viena iš 27 planuojamų perėjų. Tai rodo, kad infrastruktūra dabar yra pasirengusi tvarkyti krovinių srautus.
Pinlu kanalo ypatybė – sudėtinga šliuzų sistema, kurią projekto autoriai lygina su „vandens liftu“.
✨🇨🇳The United States needs to be looking to China's example of building infrastructure for our people, they way they build infrastructure for their people.
— 🇨🇳XuZhenqing徐祯卿 (@XueJia24682) January 15, 2026
This is the Pinglu Canal construction site lit up at night.👇 pic.twitter.com/hUvwxDtyMv
Laivo šliuzas veikia kaip vandens liftas laivams. Vartai užsidaro už laivo, vanduo kameroje pakyla arba nukrenta, o tada vartai atsidaro, kad laivas galėtų toliau judėti naujame aukštyje.
Tokios technologijos reikalingos norint įveikti 65 metrų vandens lygio kritimą. Tikimasi, kad naujasis maršrutas sutrumpins maršrutus 560 kilometrų.
Dėl mažesnių degalų sąnaudų numatoma sutaupyti daugiau nei 750 mln. USD per metus.
Nepaisant ekonominės naudos, projektas kelia klausimų aplinkosaugininkams. Nors vystytojai teigia sukūrę 36 apsaugos zonas ir specialius žuvų takus, žurnalo „Water“ tyrėjai perspėja apie riziką biologinei įvairovei.
Šiuo metu projektas yra finansuojamas 90 %, todėl kanalo, sujungsiančio Kiniją su Pietryčių Azija, paleidimas yra tik laiko klausimas.
