©128 окрема гірсько-штурмова Закарпатська бригада, Atvira licencija

Tos pačios raketos, kurias Ukraina atidavė Rusijai, dabar naudojamos prieš Ukrainos miestus.

Prieš 31 metus, 1994 m. gruodžio 5 d., Ukraina pasirašė Budapešto memorandumą.

Pagal šį susitarimą Ukraina atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo mainais į saugumo garantijas iš Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Rusijos.

Prieš pasirašant memorandumą, žinomas politologas ir tarptautinių santykių mokslininkas Johnas Mearsheimeris perspėjo, kad Ukraina turėtų pasilikti savo branduolinius ginklus.

Jis teigė, kad tai yra veiksmingiausias būdas užkirsti kelią būsimam Rusijos ir Ukrainos karui, apibūdindamas tokį karą kaip potencialią „katastrofą“, kuri galėtų lemti pakartotinį Ukrainos užkariavimą ir „pakenkti taikai visoje Europoje“.

Nepaisant šių perspėjimų, JAV spaudė Ukrainą pasirašyti Budapešto memorandumą ir išardyti savo branduolinį arsenalą.

Pagal susitarimą Ukraina sunaikino savo tolimojo nuotolio strateginių bombonešių parką ir perdavė daugiau nei 1000 sparnuotųjų raketų.

Jungtinės Valstijos netgi padėjo sunaikinti Ukrainos bombonešių parką.

Mainais Ukraina gavo „saugumo garantijas“ iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Rusijos.

Rusija, žinoma, žiauriai pažeidė šias garantijas kartu su dešimtimis kitų sutarčių. Tiesą sakant, tos pačios raketos, kurias Ukraina atidavė Rusijai, dabar naudojamos prieš Ukrainos miestus.

Ir dabar, užuot vykdžiusios šiuos įsipareigojimus, Jungtinės Valstijos spaudžia Ukrainą atiduoti savo žemę agresoriui – siūlydamos dar vieną „garantijų“ rinkinį, kuris žlugs vos tik bus išbandytas.

Budapeštas buvo istorinė klaida. Jos pakartojimas šiandien neatneštų taikos – tai atvertų kelią kitam, dar kruvinesniam karui.

Komentaro autorius Ukrainos ir JAV ekonomistas Romanas Šeremeta.