1954 m. Ženevos konferencija

JAV dalyvavimas Vietnamo kare gilėja

1954 m. Ženevos konferencijai užbaigus Prancūzijos ir Vietnamo karą, Vietnamas buvo padalintas pagal 17-ąją lygiagrete į Šiaurės ir Pietų Vietnamą. Po taikos, JAV vadovavo Pietryčių Azijos sutarties organizacijos (SEATO) sukūrimui – laisvam tautų aljansui, įsipareigojusiam imtis veiksmų prieš „grėsmes saugumui“ regione. Didžiausia grėsmė buvo komunizmas.

Budistų vienuoliai protestuoja prieš Diemo diktatūrą, Saigonas, Pietų Vietnamas, 1963 m. rugpjūtis

Johnas F. Kennedy, Eisenhowerio įpėdinis Baltuosiuose rūmuose, 1961–1962 m. padidino JAV išteklius ir įsipareigojimą remti Ngo Dinh Diem režimą Pietų Vietname ir nekomunistines pajėgas, kovojančias pilietinį karą Laose.

1963 m. rudenį, kilus rimtam vidaus pasipriešinimui Diemo režimui, Kennedy atsitraukė nuo paties Diemo palaikymo, tačiau viešai patvirtino tikėjimą „Domino teorija“ ir komunizmo suvaržymo svarbą Pietryčių Azijoje.

Praėjus trims savaitėms po to, kai 1963 m. lapkričio pradžioje Diemas buvo nužudytas per karinį perversmą, Kennedy buvo nužudytas Dalase; jo įpėdinis Lyndonas B. Johnsonas ir toliau pasitelkė „Domino teoriją“, kad pateisintų JAV karinio buvimo Vietname padidėjimą nuo kelių tūkstančių karių iki daugiau nei 500 000 per ateinančius penkerius metus.

JAV kariai Vietnamo kare, 1968-1969 m.

Valstybės nėra domino

„Domino teorija“ dabar iš esmės diskredituota, nes neatsižvelgta į Šiaurės Vietnamo ir Viet Kongo kovos Vietnamo kare pobūdį.

Darant prielaidą, kad Ho Ši Minas buvo komunistų milžinų SSRS ir Kinijos pėstininkas, Amerikos politikos formuotojai nesuvokė, kad Ho ir jo šalininkų tikslas buvo Vietnamo nepriklausomybė, o ne komunizmo plitimas.

Galų gale, nors amerikiečių pastangos užkirsti kelią komunistų perėmimui nepavyko, o Šiaurės Vietnamo pajėgos įžengė į Saigoną 1975 m., komunizmas neišplito visoje likusioje Pietryčių Azijoje. Išskyrus Laosą ir Kambodžą, regiono tautos liko nekontroliuojamos komunistų.