Kineziterapeutas Edvinas Goris sako, kad daugiau nei 90 proc. žmonių tam tikrose kūno vietose kenčia didesnę ar mažesnę, skausmingą raumenų įtampą. Kad tarp jų esate ir jūs, galite įsitikinti patys.
„Ar raumuo „stresuoja" yra įsitempęs, galima puikiai pastebėti tiesiog paspaudus jį pirštu, arba prabraukiant įspaustą į raumenį piršto pagalvėle, – sako kineziterapeutas.
– Iš kai kurių žmonių galite išgirsti „taip turi būti", tačiau tai dažnai kartojamas mitas. Atpalaiduotas raumuo turėtų būti gana minkštas, lyg vandens pripildytas balionas ir, žinoma, neskausmingas prisilietimams!“
Kineziterapeutas sako, kad dažniausios raumenų įtampų zonos – blauzdų, krūtinės, pečių raumenys, priekinės šlaunies, užpakalinės kaklo zonos, tarpumenčiai.
„Raumenų įtampa – sutrikimas, į kurį daug dėmesio nekreipiame, bet tai yra vienas iš dažniausių sutrikimų ir tuo pačiu iš labai klastingų ir pavojingų.
Atradę raumenų įtampa iškart galite įtarti šalia esančių sąnarių problemas, galbūt bus sumažėjęs sąnario paslankumas, galbūt kaip tik sąnarys yra labai hipermobilus ir aplinkiniai raumenys saugodami jį yra nuolatinėje įtampoje, tai dažnai nutinka žmonėms, turėjusiems nemažai čiurnos traumų, ir dabar jaučiantiems nuolatinę blauzdų raumenų įtampą“, – pasakoja E. Goris.
Raumenų įtampa taip pat gali parodyti netolygiai paskirstomas apkrovas, galbūt vienas raumuo dėl laikysenos sutrikimų ar treniruočių koncentracijos į šias vietas gauna daugiau apkrovos nei jo pagalbiniai raumenys ar antagonistai, sako kineziterapeutas. Tokiu atveju reikėtų patikrinti priešingus įtemptiems raumenims raumenis, bei įvertinti ar jie nėra visiškai silpni ir praradę tonusą.
„Stresas – veiksnys, kuris gydant raumenų įtampą dažnai primirštamas. Streso metu kūnas mobilizuojasi ir yra „apsaugos" režime, jame dalyvauja ir raumenys, kiek įsitempdami per ilgą laiką sukuria raumens uždegimą, – sako E. Goris.
Pagrindinė pagalba raumens įtampos mažinimui, pataria kineziterapeutas E. Goris:
1. Statiniai, ilgi (40-60 s) tempimo pratimai. Galima atlikti pasyviai ar naudojant PIR (postizometrinė relaksacija) techniką.
2. Atpalaiduojantis masažas, taip pat tinka volavimas, masažas su kamuoliukais.
3. Aktyvavimas priešingų, antagonistų mažo tonuso raumenų. Nedarykite dažnos klaidos – nestiprinkite ir neapkraukite ir taip jau įtemptų raumenų!
„Puiki proga paspaudyti save ar draugą ir paieškoti skausmingų zonų, tai bus naudinga informacija apie tai, kur slypi ir vėliau gali išlįsti problemos, traumos ar lėtiniai skausmai“, – pataria medikas.