Kaip moksliniai tyrimai Europoje ir JAV sukėlė sviesto perversmą: paklausa tokia, kad kainos kyla kaip ant mielių

Pirkėjai nepradėjo tiesiog valgyti daugiau sviesto – jie pasirengę už jį mokėti daugiau. Tai neša papildomą pelną premium klasės sviesto gamintojams.

JAV Žemės ūkio ministerija

, kad sviesto, grietinėlės ir kitų produktų poreikis išaugo, kai moksliniai tyrimai įrodė, kad sveikatai mažesnę riziką kelia pieno riebalai, o didesnę –

. Išvados įtvirtino pernai metų rugsėjį rekordinį maksimumą dėl šių prekių deficito Europoje pasiekusias kainas.

⁠„Vartotojai vis dažniau renkasi riebesnius pieno produktus. Jie grąžina į savo racioną riebalus, tarp kurių ir sviestas“, – situaciją pakomentavo Hanne Soendergaard, Danijos kompanijos

vykdomoji viceprezidentė marketingo ir inovacijų klausimais. Pasak jos, vartotojai pasirengę už premium klasės

sviestą mokėti daugiau. 2017 metais pajamos iš

pardavimo išaugo 8,3%, nors produkto parduota 2,7% mažiau. Euromonitor duomenimis, Šiaurės Amerikoje sviesto pardavimas 2012 – 2017 m. kasmet didėjo vidutiniškai 7%, Vakarų Europoje – 2%.

„Šis augimas vietinėje rinkoje gerai pasitarnavo JAV kompanijų globaliems rezultatams“, – tvirtina Moreau. Taip

(Minesota) tapo brangiausiu sviesto prekės ženklu pasaulyje.

„JAV rinkoje didesnė diferenciacija, nes vietinėje rinkoje parduodamas 80% riebumo sviestas, o pasaulinis standartas yra 82% riebalų“. Daugiau riebalų reiškia sodresnį skonį, – sako Michaelas McCully, kompanijos, konsultuojančios maisto ir pieno produktų gamintojus, savininkas. – Galima rasti ir riebesnio sumušto rankomis sviesto, fermentuoto ir kitų sviesto rūšių, kurių apimtys nedidelės, bet dalis pajamose auga“.

Kainos kilimas ir krytis

Iš pieno žaliavos gaminamas sviestas ir sausas nugriebtas pienas – šis

naudojamas daug kur – nuo bandelių iki dešrelių. Dėl rinkos perpildymo sausu nugriebtu pienu ir žemų kainų, pieno perdirbimu užsiimančios kompanijos atsisakė didinti gamybą, dėl to sumažėjo sviesto tiekimas.

Dabar vietoje dviejų milijonų tonų sviesto atsargų, kaip buvo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, pasauliniai rezervai, užtikrina tiekimą į rinką mažiau nei 12 dienų, rodo USDA duomenų analizė. Tai, kartu su pastovia paklausa, turėtų išlaikyti aukštas kainas. „2018 metais sviesto kainos nors ir sumažės, tačiau veikiausiai liks gan aukštos, nes dėl tokių žemų sauso nugriebto pieno kainų sviesto atsargų papildymas užtruks“, –

ekonomistas Ciaran Aylward iš

sviestą gaminančios Airijos kompanijos

, trečio pagal vertę sviesto prekės ženklo pasaulyje savininkę.

Pernai rugsėjį sviesto kainos Europoje pašoko iki €6500 už toną (2016 kovą tona sviesto kainavo €2350). Ketvirtą 2017 metų ketvirtį kainos nukrito, tačiau 2018 metais didžiausio pasaulyje sviesto eksportuotojo (Naujosios Zelandijos) kainos padidėjo maždaug 19%. Žvelgiant į perspektyvą, 2018 metais kainos augs, o per kelis kitus metus leisis, o po dešimtmečio turėtų pasiekti naujas aukštumas,

JAV Žemės ūkio ministerija.

Stambūs sviesto pirkėjai pateikti užsakymų tikriausiai neskubės, o palūkės, kol Europos gamintojai pakils iš nuosmukio pavasarį. Tikimasi, kad didesnė pasiūla sumažins kainas, tvirtina Steve Spencer, Australijos firmos

direktorius. Jis sakė buvęs nustebintas kaip ramiai elgėsi turtingesnės Pietryčių Azijos rinkos augant kainoms.

„Kainoms visame pasaulyje staigiai kylant, kai kurios rinkos nė nevirptelėjo, tačiau paklausa taip pat išaugo. Pasaulio pramonei pavyko įtikinti žmones, kad šie riebalai – „geri”. Nėra geresnio būdo patikrinti vartotojų lojalumą, nei pakeliant kainas“, – sakė jis, duodamas interviu Bloomberg.

Auganti gyvūninių riebalų paklausa pasitarnavo ne tik sviestui. Danone, didžiausias pasaulyje jogurtų gamintojas, Skandinavijoje pradėjo pardavinėti Activia versiją, pagamintą iš nenugriebto pieno. „Vos prieš keletą metų to niekas negalėjo įsivaizduoti, – sakė kompanijos vadovas Emmanuel Faber. – Vartotojų požiūris į sveiką ir nesveiką maistą gan segmentuotas. Jie tikrai nenori valgyti cukraus, bet riebalų, taip pat ir gyvūninių, tendencija grįžta“.

Republic