Asteroidų žiedą, esantį tarp Marso ir Jupiterio, sudaro daugybė mažesnių ir didesnių uolienų, dauguma kurių atliko nuo planetų formavimosi epochos.

Standartinis aiškinimas apie žiedo kilmę yra toks: toje zonoje buvę objektai pradėjo telktis į vis didesnius junginius, tačiau Jupiterio gravitacija juos išblaškė ir 99 procentus išmetė lauk, o likusiųjų nebeužteko, kad suformuotų planetą.

Dabar pasiūlytas naujas žiedo kilmės modelis, apverčiantis aiškinimą aukštyn kojomis.

Pagal jį, Saulės sistemos jaunystėje ta zona buvo praktiškai tuščia, o vėliau prisipildė uolienų, kurias iš vidinės Saulės sistemos dalies išsviedė uolinės planetos, o iš išorinės – dujinės milžinės.

Tokia žiedo formavimosi istorija yra tiesiog planetų formavimosi proceso pasekmė; be to, šis modelis paaiškina, kodėl vidinėje Žiedo pusėje dominuoja daug silikatų turintys asteroidai, o išorinėje – daug anglies turintys: silikatai atliko formuojantis uolinėms planetos, o anglies turintys asteroidai – dujinėms milžinėms.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science Advances.