©ESO
Daugybės žvaigždžių, ypač esančių mūsų Galaktikoje, nematome dėl jas užstojančių dulkių.
Tarpžvaigždinės dulkės sugeria regimuosius ir ultravioletinius spindulius, taigi šiuose ruožuose stebėdami dangų, dažnai matome jas, o ne žvaigždes (kartais ir plika akimi – Paukščių Tako juostoje galima įžiūrėti tamsias linijas).
Infraraudonieji teleskopai padeda pažvelgti pro dulkes – ta šviesa sugeriama ne taip stipriai, tad įmanoma įžiūrėti ir žvaigždžių šviesą.
Be to, infraraudonųjų spindulių diapazone geriau matosi ir mažos masės žvaigždės. Vienas toks teleskopas – Čilėje veikiantis VISTA.
Naujose teleskopu darytose ūko M78 nuotraukose atsiskleidžia jo vidus: regimuosiuose spinduliuose jis matomas kaip balkšvai švytinti dėmė, o infraraudonuosiuose pamatome daugybę jaunų žvaigždžių ir iš jų lekiančias čiurkšles.
