©DI, Atvira licencija
Masinės atakos sukėlė gilią naftos perdirbimo pramonės krizę.
2026 m. gegužę Ukrainos tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių atakos Rusijoje pasiekė beprecedentį mastą. Rusijos duomenimis, per mėnesį fiksuotas rekordinis 8 973 dronų aktyvumas. Smūgiai, siekiantys net 1 800 km atstumą giliame priešo užnugaryje, buvo tikslingai nukreipti į naftos ir dujų infrastruktūrą, siekiant paralyžiuoti agresoriaus karinę logistiką bei ekonomiką.
Svarbiausi smūgiai ir taikiniai
- Riazanės naftos perdirbimo gamykla (NPG): 99 dronų ataka sukėlė „juodą naftos lietų“ ir privertė skelbti nepaprastąją padėtį. Sustabdyta įmonė, kuri anksčiau apėmė 5 % visos Rusijos naftos perdirbimo.
- Maskvos NPG (Kapotnėje): Dėl atakų grėsmės įmonė buvo priversta skubiai stabdyti technologinius procesus, kas iškart paveikė 40 % regiono degalų rinkos.
- Saratovo ir Syzranės NPG: Sunaikinti kritiškai svarbūs pirminio naftos perdirbimo įrenginiai (ELOU-AVT-6), garantuojantys ilgalaikį degalų deficitą kariuomenei.
- Stotis „Lazarevo“ (Kirovo sritis): Už 1 300 km nuo fronto pažeistas „Transneft“ transporto mazgas, apribojant Rusijos eksporto galimybes.
Katastrofiškos pasekmės Rusijos ekonomikai
Masinės atakos sukėlė gilią naftos perdirbimo pramonės krizę:
- Gamybos kritimas: Gegužės mėnesį naftos perdirbimas smuko iki 16 metų žemumų (4,69 mln. barelių per parą). Dyzelino gamyba krito 10 % (minus 600 tūkst. tonų).
- Eksporto draudimai: Bandydama išvengti vidinio deficito, Rusijos vyriausybė pusei metų (nuo birželio iki lapkričio) uždraudė aviacinio žibalo eksportą.
- Pajėgumų degradacija: Praktiškai visos didžiosios NPG centrinėje Rusijoje buvo priverstos mažinti arba stabdyti gamybą.
Ateities perspektyvos
Nors Rusija bando atstatyti pažeistą infrastruktūrą, augantys Ukrainos dronų gamybos pajėgumai pranašauja tolesnį smūgių plėtimąsi, atimantį iš agresoriaus manevro laisvę ir sekinantį jo karinius bei ekonominius resursus.
