©http://wellcomeimages.org/indexplus/obf_images/ec/1f/bfea87a6e23acc9ace4be52180e6.jpg
Kalba yra gyva, nes keičiasi. Daugybė žodžių, kuriuos naudojame šiandien nėra tokie seni kaip mūsų kalba. Pavyzdžiui, „akiniai“ naudojamas tik nuo 1906 metų. Prieš tai šis daiktas vadintas galybe vardų, kai kurie iš jų dabar spaudžia šypseną - štai 9 senoviniai „akinių“ pavadinimai.
Žodis akiniai nurungė daugybę konkurentų, kol jį pradėjo vartoti visi lietuviai.
1642 m. išleistame Konstantino Sirvydo žodyne šis daiktas vadinamas „veizdyklės“, kuris neatskiriamas nuo veiksmažodžio veizdėti - žiūrėti, ieškoti.
XIX a. leistuose žodynuose, be veizdyklės, jau randama
- veido stiklai,
- žiūryklė,
- žiūronai,
- žiūriklis,
- briliai (skolinys iš vokiečių kalbos),
- nosstikliai.
Tarmėse buvo vartojami skoliniai: akulioriai, akuliorai. „Varpe“ minimi ir antnosiai.
Ir štai 1906 m. Tilžėje Jurgio Šlapelio išleistame žodyne pavadinimu „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. Skaitytojams palengvinimas“ pavartotas žodis akiniai.
