Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistika, būtent širdies ir kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė mirčių priežastis globaliu mastu. Viena pavojingiausių šios grupės ligų – aterosklerozė. Medicinos specialistai ją neretai vadina „tyliuoju žudiku“, mat ligos pradžia dažniausiai būna besimptomė, o pirmieji pavojaus signalai išryškėja tik būklei smarkiai pablogėjus.

Aterosklerozė vystosi, kai kraujagyslių sienelėse pradeda kauptis riebalinės sankaupos. Ilgainiui tai trikdo normalią kraujotaką bei drastiškai padidina gyvybei pavojingų būklių, tokių kaip insultas ar miokardo infarktas, tikimybę. Dažniausiai pacientai apie kraujagyslių susiaurėjimą ar užsikimšimą sužino tik ištikus staigiai krizei, reikalaujančiai skubios medikų intervencijos.

Kaip formuojasi apnašos ir kaip to išvengti?

Gydytojas Ericas Bergas atkreipia dėmesį, jog arterijose susidarančios apnašos daugiausia susideda iš cholesterolio, baltymų ir kalcio. Pastarasis, anot jo, neretai atsiranda dėl specialia apsaugine bioplėvele apsigaubusių mikrobų kolonijų. Pažymėtina, kad apnašos kaupiasi tik pažeistose kraujagyslių vietose – sveikos, lygios ir tvirtos arterijos šiam procesui yra atsparios.

E. Bergas taip pat akcentuoja, kad padidėjęs „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekis kraujyje ir arterijų užsikimšimas yra glaudžiai susiję su netaisyklinga, angliavandenių bei cukraus pertekta mityba.

Tuo tarpu Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) primena, jog aterosklerozės progresavimą galima pristabdyti keičiant gyvenimo būdą: atsisakant žalingų įpročių (ypač rūkymo), subalansavus mitybą bei reguliariai sportuojant.

Širdies ir kraujagyslių sveikatą palaikančios medžiagos

Tinkamai parinktos maistinės medžiagos atlieka lemiamą vaidmenį saugant kraujotakos sistemą. Štai svarbiausios iš jų:

• Vitaminas K2: Randamas kiaušinių tryniuose, paukštienoje, fermentuotuose pieno produktuose (sūryje, kefyre) ir raugintuose kopūstuose. Tyrimai patvirtina, kad jis padeda palaikyti kalcio balansą, sumažina kraujagyslių kalkėjimą, arterijų standumą ir gali prisidėti prie diabeto rizikos mažinimo.
• Vitaminas C: Šio antioksidanto gausu daržovėse ir vaisiuose (pomidoruose, brokoliuose, paprikose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse). Jis padeda išsaugoti kraujagyslių elastingumą ir apsaugo nuo žalingo MTL cholesterolio poveikio.
• Vitaminas E: Randamas avokaduose, kiviuose, kiaušiniuose, augaliniuose aliejuose, sėklose, riešutuose ir lapinėse daržovėse. Kadangi jis tirpsta riebaluose, šis vitaminas lengvai prasiskverbia pro ląstelių membranas, padeda tirpdyti arterijose susidariusias apnašas bei slopina trombocitų polinkį formuoti kraujo krešulius.
• Omega-3 riebalų rūgštys: Jų gausu riebiose žuvyse (tune, sardinėse, lašišoje, skumbrėje), taip pat graikiniuose riešutuose, ispaninio šalavijo (chia) ir linų sėmenyse. Amerikos širdies asociacija (AHA) jau daugelį metų akcentuoja šių rūgščių naudą kraujotakos sistemai.

Idealus maisto derinys pagal E. Bergą

Ieškantiems tobulos vakarienės širdžiai, E. Bergas siūlo rinktis lašišą su raugintais kopūstais.

• Lašiša yra puikus Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, kuris efektyviai malšina uždegiminius procesus arterijose ir padeda sumažinti kraujospūdį.
• Rauginti kopūstai aprūpina organizmą vertingomis pieno rūgšties bakterijomis (probiotikais). Šie gyvi mikroorganizmai ne tik gerina žarnyno ir emocinę sveikatą, bet ir padeda reguliuoti kraujo spaudimą bei stabdo pavojingų bioplėvelių formavimąsi. Pasak E. Bergo, širdies ir žarnyno sveikatos ryšys yra itin stiprus.