Prezidento, JAV valdančio jau 100 dienų, komanda turi radikalių idėjų. Kaip jas įgyvendinti – kol kas neaišku.
Mokesčių reforma – vienas iš svarbiausių D. Trumpo priešrinkiminių pažadų. Savo kampanijos metu jis nuolat teigė, kad stiprus mokestinis spaudimas slopina privačią iniciatyvą ir stabdo ekonomikos augimą, o mokesčių taisyklės Amerikoje tapo tokios sudėtingos ir painios, kad netgi žmonės su aukštuoju išsilavinimu nesugeba savarankiškai užpildyti deklaracijos. Šeštadienį [balandžio 29 dieną] sukanka šimtas dienų nuo prezidento inauguracijos, ir Trumpas spėjo paskelbti savo mokestinius pasiūlymus, kurie visiškai atitinka dalintus pažadus.
Mokesčiai ne vieną dešimtmetį verslą vykdžiusiam Donaldui Trumpui, – gerai suprantamas dalykas. Jo mokesčių reforma visiškai ideologiška: prezidentas įsitikinęs, kad sumažinus mokestinį spaudimą piliečiams ir verslui, neišvengiamai paspartins ekonomikos augimą. Jo pasiūlymai ne menkiau radikalūs, nei prezidento R. Reigano vykdytos mokesčių reformos, kuriomis ryžtingai apkarpytos mokesčių lengvatos ir išlyginta mokestinė našta įvairiems ekonomikos sektoriams. Ar Trumpas siekia atlikti tą patį? Atsakymas į šį klausimą kol kas nėra akivaizdus. Prezidento pasiūlymai dabar labiau primena eskizus – dar teks patikslinti ir įstatymo tekste fiksuoti daug detalių. Visos Trumpo mokesčių iniciatyvos kol kas telpa viename lape. Beje, negebėjimas paversti idėjų įstatymais, panašu, yra būdingas šios Baltųjų rūmų administracijos bruožas (nemenka dalimi tai gali būti susiję su tuo, kad Trumpas pareigas administracijoje vykdo dar mažiau nei dešimtadalį kadencijos).
Pagrindinės Trumpo iniciatyvos nutaikytos į verslą ir paprastus piliečius. Štai kokios jos:
- JAV pelno mokestis bus sumažintas nuo dabartinių 35% (vienas didžiausių pasaulyje) iki 15%. Tuo pačiu metu iš įstatymų bus pašalintos normos, kuriomis vadovaudamosi, naftos, dujų, technologijų, farmacijos sektorių kompanijos, galėjo mokėti 7–10% pelno mokestį, taip versdamos kitas sritis (statyba, mažmeninė prekyba) mokėti 30% ir daugiau. Be to, sugriežtės taisyklės, kuriomis remdamosi, pastaraisiais metais kompanijos, aktyviai dirbančios užsienyje, savo pelną galėjo palikti kitose šalyse, taip išvengdamos aukštų JAV mokesčių. Šioms kompanijoms bus siūloma sumokėti vienkartinį mokestį mažesniu tarifu ir repatrijuoti pelną Amerikon.
- Asmenų pajamų apmokestinimo tarifų skaičius sumažės nuo 7 iki 3. Dabartinių tarifų dydis – nuo 10% iki 39,6%. Pasiūlyme išdėstyti naujų dydžiai –10, 25 ir 35%. Tuo tarpu standartinis mokestinis atskaitymas padidinamas faktiškai dvigubai (iki $24 tūkstančių per metus sutuoktinių porai) ir panaikinami visi mokestiniai atskaitymai, išskyrus išlaidas hipotekai ir labdarai. Preliminariais vertinimais, šis žingsnis gerokai sumažins mokestinę naštą 27 mln mokesčių mokėtojų iš 45 mln, pildančių mokesčių deklaracijas (mokesčių mokėtojas dažniausiai būna sutuoktinių pora). Be to, taip gerokai supaprastės mokesčių deklaravimas, ir amerikiečiams nereikės naudotis brangiomis juristų ir buhalterių paslaugomis.
- Atšaukiamas daugeliui turtingų amerikiečių įkyrintis paveldėjimo mokestis, ir alternatyvus minimalus mokestis, dėl kurio maždaug penki milijonai mokesčių mokėtojų priversti mokėti daugiau, nei galėtų, jei pasinaudotų visomis galimomis lengvatomis ir atskaitymais.
- Nuo 28% iki 20% sumažinamas kapitalo prieaugio (capital gains) mokestis.
- Smulkiajam verslui (individualiam arba šeimos) mokestis sumažėja nuo 39,6% iki 15%.
Trumpo ideologija paprasta: piliečiai ir kompanijos finansinius išteklius panaudoja daug efektyviau, kas paspartina ekonomikos augimą, o tai ir yra pagrindinė naujos JAV prezidento vidaus politikos užduotis. Bet čia šuo ir pakastas. JAV kongrese yra gan griežtos mokestinių įstatymo keitimo taisyklės, draudžiančios priimti sprendimus, dėl kurių didėja biudžeto deficitas. Tiksliau, tokius sprendimus priimti galima, tačiau juos turi palaikyti kvalifikuota abiejų Kongreso rūmų dauguma, kurios respublikonai neturi. Demokratų balsų Trumpui tikėtis neverta, ir netgi dėl respublikonų balsų prezidentas užtikrintai jaustis negali. Viena vertus, „kietieji“ respublikonai kategoriškai pasisako prieš menkiausią biudžeto deficito didinimą. Antra vertus, įstatymo projektą turi pasirašyti žemųjų rūmų nariai, o autoritetingiausi šiais klausimais –Atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas ir Biudžeto komiteto pirmininkas Kevinas Brady'is – turi savus naujos mokesčių sistemos įsivaizdavimus.
Mokesčių įstatymo projekto likimas taps kritiškai svarbiu naujosios administracijos darbingumo įvaizdžio elementu. medicininio draudimo (Obamacare) pakeitimo įstatymo projekto žlugimas tapo Trumpui skausmingu ir demonstratyviu „sprigtu į nosį“, parodžiusiu, kad Amerikos prezidentu tapti daug lengviau, nei juo būti. Mokesčių pokyčių pasekmių vertinimo sistema taip nuodugniai išvystyta ir tiksliai sureguliuota, kad Baltiesiems rūmams kongresmenus įtikinti „alternatyvių vertinimų“ teisingumu vargu ar pavyks. Iš vienos pusės, yra savo skaičiavimus pateiksiantis nepriklausomas nepartinis kongreso Biudžeto biuras. Iš kitos – įstatymdaviams savo vertinimus būtinai pateiks dešimtys tyrimų centrų. Svarbiausias klausimas – ar pavyks Trumpui įtikinti Kongresą ir drauge su juo pasidalinti riziką viltis ekonominio augimo paspartėjimo, kuris padėtų išvengti biudžeto deficito pūtimosi. Prezidentas ir jo komanda dabar kalba apie metinio augimo papildomus 0,9%. Santūresni ekspertai, tokie, kaip ir jau minėtas Paulas Ryanas, mano, kad realybėje augimo padidėjimas bus dvigubai mažesnis.
Baltieji Rūmai prognozuoja iš viso $2,2 trln mažesnes pajamas per ateinančius dešimt metų (būtent tokiam laikui JAV Kongrese sudaromas įstatymų pakeitimų pasekmių vertinimas). Kad Trumpo pasiūlymai būtų palaikyti balsuojant, reikia, kad šiuos nuostolius kompensuotų papildomos mokesčių pajamos. Jei spartesnio ekonomikos augimo prognozės Kongreso neįtikins, amerikiečių politikams teks ieškoti kitų reformos vykdymo kelių. Vienas iš labiausiai tikėtinų variantų – pakeitimų galiojimo laiko (10 metų) nustatymas. Jei po to Kongresas nepriimtų naujo sprendimo, situacija turėtų grįžti į dabartinę padėtį. Kitas variantas – rasti alternatyvų pajamų augimo šaltinį, kuriuo galėtų tapti, pavyzdžiui, „sulyginantis pasienio mokestis“, kurį siūlo Paulas Ryanas. Šio mokesčio veikimo mechanizmas panašus į PVM – eksportuotojai pelno mokesčio nemoka, o importuotojams įvedamas pelno mokestis (kvazimuitas).
Apibendrinant, kol kas galima pasakyti štai ką:
- Trumpas pasirodė esąs didesniu respublikonu, nei atrodė. Jo komandos mokesčių pasiūlymai radikalesni, nei tikėjosi daugelis, ir turėtų juntamai sumažinti mokesčių naštą daugeliui amerikiečių ir JAV kompanijų (aišku, jei pataisas priims Kongresas);
- įstatymo projekto teksto kol kas nėra, – idėja lyg ir gera, tačiau detalių, kuriose gali slėptis velnias, skaičius viršija visas protingas ribas;
- prognozuoti pasiūlymų priėmimą Kongrese dar pernelyg anksti – pasiūlymus dar reikia išguldyti popieriuje. Tačiau vienas dalykas aiškus kaip dieną: prezidentui Trumpui ir jo komandai tai taps rimtu gebėjimo dirbti išbandymu ir suderinamumo su amerikietiška sulaikymų ir balansų sistema, kurią Donaldas Trumpas ilgai bandė ignoruoti.
Žodžiu, tempti mokesčių reformą – darbelis ne iš lengvųjų!
S. Aleksašenko
The Brookings Institution vyr. mokslo darbuotojas